Sėdžiu ant sofos, šalia BonBon, kompas ant kelių… Jau gal ir laikas miegoti, bet lenk medį, kol jaunas – dar Kudirka sakė. Perfrazuojant norėčiau ir aš aprašyti Knygų mugę, kol dar neatskyrė manęs nuo jos jokia miegota naktis…
Tos keturios dienos prabėgo kaip greitasis traukinys arba kelionė į menulį. Man, kaip visada, taip jau sutampa, kad aš – tiesiai „iš laivo patenku į balių“, t. y. iš kokios nors kelionės į Knygų mugę. Taip buvo ir šį, kartą. Man knygų mugė yra šventė, tikrai. Pagalvojau, kad nėra jokio kito tokio renginio, kur galėčiau pabūti tokiam didžiuliam šurmuly ir veiksme. Bet žinote, kas svarbiausia? Niekur kitur nesutinku tiek pažįstamu, neužmezgu tiek naujų pažinčių – tik čia. Jaučiu tarsi susitinku su visa Lietuva. Na gerai, jei ne su visa, tai bent jau su tais, kurie mėgsta knygas. Aš gaunu tiek gero užtaiso, energijos ir meilės, tiek gerų žodžių ir padėkų…
Manęs vis klausia, ar nepavargsta ranka pasirašinėti??? Ne, nepavargsta, ir šiais metais nė kiek nepavargo, man tai yra smaguma, aš kartais net pasijaučiu nenusipelniusi tiek meilės ir gerumo, kiek sulaukiu iš visų, kuriems pasirašau knygas.
Šiais metais mūsų stendas buvo toks pat kaip, ir praėjusiais, gal truputį didesnis. Irgi svečiavosi „Chocolate Naive“, kurie karšto šokolado puodus virė ir visus aplinkui viliojo (ir aš karts nuo karto to šokolado gurkštelėdavau tonusui pakelti).
Šiemet svečiuose buvo mūsų draugės Birute ir Lavija – jos sudalyvavo Knygų mugėje žadėdamos ir anonsuodamos naują knygą „Interjero receptai“. Apie ką ji? Apie tai, kaip įsirengti namus pasinaudojant kitų pavyzdžiais ir mintimis, todėl ir vadinasi „Interjero receptai“. Knyga pasirodys kovo mėnesį, net nebijokite pražiopsoti, aš būtinai pranešiu.
Birutė mums padėjo tokį gražų stendą įrengti kartu su Retroforma, Coockoo Design house, ir Lithuanian Design House,. Visiems patiko žalių lapų motyvais dekoruoti tapetai, šviestuvas-skrybėlė ir spalvotos madingos metalinės kėdės, oi ir aš turėjau LABAI patogų krėslelį.
O smagiausia, kad visos moteriškos prigimties būtybės turėdamos laisvą minutę maloniais pašnekesiais užpildydavom tarpelius – kaip vienas geras ilgas vakarėlis su „Vero Cafe“ ir šokoladu…
Mūsų kampelio visų reikalų žinovės ir direktorės Laura, Vesta ir Marija visiems išaiškindavo, kuri knyga yra kokia, ir ką joje galima rasti. Ačiū joms begalinis… Tiesa, nepamirštu ir mūsų Arvydo, kuris galantiškai vyrišką frontą laikė.
Būtų smagu, jei galėtume suskaičiuoti, kiek knygų pasirašiau ir kiek kartu fotografavomės. Po kelių valandų nepertraukiamo pasirašinėjimo vietoj Beata norėjau parašyti Birutė, cha cha cha, tai tada supratau, kad metas pasivaikščioti ir galvą pravėdinti.
O kiek malonių susitikimų… Su Vytaru, kurio knyga „Pasaulio puodai“ praktiškai buvo iššluota.
Su Rimu Valeikiu. Aš pati į jo stendą nuėjau – jo nauja knyga apie „Uną“, kuri viską mato kitaip, yra visiškas hitas, labai rekomenduoju ją paskaityti ne tik vaikams, bet ir mamoms.. Kai aš pirmą vakarą pradėjau skaityti Jurgiui, tai nenorėjau sustoti. Linkiu visiems viską matyti taip, kaip mato Unė.
Kaip gi be Algimanto ir Jo naujosios knygos? Su Algimantu visada gera pasilabinti ir apsikabinti.
Algimanto Čekuolio žmonos psichologės Editos Čekuolienės knyga „Flirtas su rudeniu“. Nors dar ne mano amžiaus grupei, bet girdėjau labai gerų atsiliepimų, kad tai puiki knyga damoms, kai vaikai jau užaugę, ir šiaip jau nebe universitetinio amžiaus.
Visą knygų sąrašą, kurios pateko į mano rankas, jums leidus, apžvelgsiu šią savaitę, o dabar jau tiesiog turiu eit miegot…
Geros naujos savaitės pradžios…
Beata, aš ryškiai ne į temą, bet matau kažkuriojo nuotraukoje Jūsų sesę. Negaliu nepagirti jos šukuosenos, perduokite, kad atrodo nuostabiai 😉
Labai gaila neteko man ten pabūvoti, Beatos ranką parašams lavinti ir nuotrauką kartu padaryti, bet ką gi, auginsiu savo mažą svajonę susitikti kitiems metams:))