8241
Beatos virtuvė

Knygų dalybos

(3)

Kartais gal ir gali pasirodyti, kad čia buvo grynai komplimentų žvejyba, na, tikrai taip gali pasirodyt, skaitant komentarus po tuo mano blogo įrašu… Nes gavau jų daugiau, nei tikėjausi. Į juos sureaguosiu ir vėl atgaivinsiu karolius, nes ir man pačiai jie yra super smagus dalykas. Todėl prižadu daugiau buitinių rašinių….daugiau karolių ir tikrai reikės pradėt galvot apie balių sausio mėnesį….Gal kokią konferenciją padaryti?

 

Tai o dabar knygų dalybos! Pradėsiu nuo Auksės, kuri rašė: „Beata, labai džiugu, kad rašote, nesustokite. O aš norėčiau tekstų apie jūsų gyvenimo vadybą, kada jūs viską spėjate (kūrybiškumas gaminant, rašant ir ta pozityvi energija). Taip pat šiuo metu esu kelionėje link sveikesnės savęs ir labai įdomu, ko jūs tikitės iš knygos „Viskas suskaičiuota”, ar tai galėtų būti sveikesnis gidas ir visos šeimos mitybai, kuri neturi jokio valgymo ritmo? Ačiū Jums, esate puikus pavyzdys! Beje, ar pamenate tą dieną kai nusprendėte rašyti tinklaraštį?” – Taip, miela Aukse, tikrai prisimenu, galvoju, pabandysiu, pažiūrėsiu, ar man patinka apie maistą rašyti ir ar kitiems įdomu, ir dabar galvoju, kad tai buvo vienas geriausių ir svarbiausių mano gyvenimo sprendimų. O dėl „Viskas suskaičiuota” – nėra geresnio būdo sužinoti, nei pabandyti, tad siųsiu jums šią, mano naujausią knygą!

Mamų knyga” keliaus pas Ingridą, gruodį į jos šeimą atkeliaus vaikelis, kuris, tikiuosi, mielai viską iš knygos gamintą ragaus. Ingrida rašo: „Miela Beata, visų pirmiausia – su didele sukaktim!!! Aš per tą dešimtmetį irgi baby steps pamėgau gaminti… Pamenu, prieš dešimt metų buvau pirmakursė, iš Žemaitijos atvažiavusi į Vilnių. Nieko nemokėjau, anei kotlečiuko dorai išsikept, buvau mamos gerokai palepinta…Ir pamažu, kai jau tapo madinga ieškoti visko internete, suradau šį blogą. Pastebėjau, kad laikui bėgant į google rašyt net pradėjau „patiekalo pavadinimas + Beatos virtuvė“ :))) Todėl tikrai galiu drąsiai dėkot už tai, kad kotleto nemokėjęs iškepti žmogus šiandien myli virtuvę, ieško skonių įvairovės, šiuo metu maistas man – saviraiškos forma. Man šitas puslapis – labai patinka, noris kuo daugiau spalvingo maisto, bet tokio paprasto, lengvai gaminamo, daug šeimos vakarienių. O norėtųsi labai Mamos knygos… Nes prieš akis – visiškai kiti, mamiški iššūkiai.”

Mielai Vikai atiteks norėta „Daugiau daržovių” knyga: „Nieko čia keisti nereikia, kas liečia išdėstymą ir panašiai, tik gal daugiau rašykit. Pamenu tą periodą kai beveik nebeliko įrašų, tai kaip kokia narkomanė kiekvieną dieną ėjau tikrinti ar nėra naujo įrašo. Man asmeniškai labai patiktų tokios bendrinės pamokėlės, ne tiek orientuota į konkretų receptą, bet na, kaip pvz, kažką daryti virtuvėje, kokie klasikiniai dalykai, general knowledge kaip sakant, vis tiek studijavote, tai garantuoju būtų, ką pamokyti, kad ir kaip taisyklingai pjaustyti svogūnus, kaip laikyti peilį, su kuo dera pelėsinis sūris ir pan, na gal kvailai čia skamba, bet gal esmė aiški.” – Būtinai būtiniausiai rašysiu, ir žurnale bus patarimų, ir bloge, tikrai nebūna jokių kvailų klausimų, visus reikia užduoti, ir jei jie kyla, vadinasi, yra svarbūs.

Mano didžioji, solidžioji „Prie stalo Lietuva” keliaus pas Aušrą, kuri (kaip džiaugiuosi!) turi daugybę receptų knygų, bet vis tiek mėgsta jų paieškoti mano bloge: „Beata, jūs man esate labai veiklios, sėkmingos ir kartu labai moteriškos, šeimyniškos moters pavyzdys. O kiekvienas jūsų receptas pripildytas tikro gyvenimo, tikrų žmonių, tikrų įvykių ir istorijų. Dalinatės viskuo ir kartais toks atvirumas netgi priverčia jaustis įsibrovėliu į asmeninį gyvenimą, kaip pavyzdžiui paskutinio žurnalo numerio viršelis su mažyliu, nes tai taip asmeniška, taip intymu, taip jautru, pakylėta, netgi šventa. Kaip Dievo motina su kūdikiu. Na, o grąžinant mintis prie Beatos virtuvės blogo, tai viskas su juo gerai. Nors turiu visą kalną maisto ruošos knygų, dažnai neturiu laiko jų vartyti, o ir nelabai neprisimenu, kurioje koks receptas, tad greičiau surandu reikalingus receptus Beatos bloge. Kodėl būtent čia ieškau receptų? Nes pasitikiu šiais receptais! Nes jie išbandyti ir patikrinti, o ne surašyti iš oro. Labiausiai būna gaila sugaišto laiko ir sugadintų produktų, kai taupydama laiką pasičiumpu kokį internetinį niekalą. Todėl dabar tikrai dažnai naudojuosi Beatos blogu, suvedu raktinį žodį į paieškos laukelį ir pliumt išsirikiuoja visas sąrašiukas puikių receptų. Galiausiai pridedu norų raštelį, į kurį įtraukiau „Daugiau daržovių“ ir „Prie stalo Lietuva“. Eni beni diki daki urbi šurbi šmiki šmaki, Aus baus bus medaus, stora boba kiaulę pjaus :))”

Ir va va, labai mane nudžiuginęs Ievos komentaras, nes žinote, dabar visur vis pakalbama, kaip feisbukas suvalgė blogus ir daug kas moja ranka, kad et, nebelabai verta juos rašyti, nes gi visi skaito tik FB. O man tada visuomet truputį liūdna būna, nes tinklaraštis yra kaip koks augintinis – įsigyji, prisiriši, puoselėji ir nori, kad visada būtų šalia. Tai va, Ievos mintys man buvo patvirtinimas, kad aš ne viena tokia, ir kad skaito skaito žmonės „tuos blogus”. Labai ilgas ir smagus įrašas, aš čia dedu patrumpintą: „Aš esu ištikima šiam blogui visus dešimt metų ir linkiu, kad blogas gyvuotų, tegul neišstumia jo facebook’as. Man asmeniškai labiau patinka skaityti blogą. Jaučiuosi, lyg užsukusi į svečius arba į mažą parduotuvėlę, facebook įrašai irgi gerai, bet čia apima jausmas, kad esi turguje, kur daug daug visko ir taip prabėgom pažiūri ten ir ten, akys raibsta, o atsidarydama blogą tikslingai be nukrypimų einu į svečius pas tave. Bloge norėčiau daugiau rubrikų su įdomiais žmonėmis, jų kasdieninės laimės paslaptimis. Tavo interviu būna tokie kitokie, šilti ir gyvi! Maistas yra labai svarbus dalykas, bet nuostabu jei galima greitai, skaniai ir sveikai pasigaminti. Ir neužmirškit rubrikos lengva kasdienybė, tegul būna daugiau įrašų apie tai, kaip palengvinti kasdienybę, kaip suteikti sielai ir kūnui lengvumo. Linkiu blogui dar daug daug spalvingų, gaivių, gyvų, įkvepiančių įrašų, tegul jis praplečia mūsų žinias apie Lietuvą, pozityvius žmones, nukelia į naujas kultūras ir skonius, taip pat vėl sugražina ant žemės, paskatina sukišti rankas į ridikėlių lysvę! Tegul įrašai būna pilni jausmų ir gyvybės! Su blogo gimimo diena miela Beata! AČIŪ!!!!!!!!!!!”. Miela Ieva, valio valio, kad jūs esate, siunčiu jums savo „Kepinių knygą„. 

Štai tokia laiminga sėdėjau savo pirmąją knygą apsikabinusi, iš tikrųjų senokai, o atrodo, kad gal užvakar. O jau naujai išleistą (nes aną pirmąją tiek kartų išpirkot, kad ji jau seniai tapo bestseleriu) knygą „Beatos virtuvė” noriu išsiųsti Justinai. Ji taip pat turi tinklaraštį: „Visų pirma, sveikinu su profesine švente, kadangi ir pati rašau blogą, tai tikrai galima blog’inimą vadinti profesija – įdomia ir naudinga. Į Jūsų blogą ateinu atsikvėpti ir sugrįžti į tikrą gyvenimą, nes visi įrašai tokie atviri ir nuoširdūs, kad skaitant gali pasijusti kaip kokia tolima giminaitė jūsų šeimos. Smagiausiai susiskaito tekstai iš kasdienybės – labai laukiu jūsų tekstų apie baby H, nes jūs mažo kukulio auginimo procesą pateikiate taip paprastai ir lengvai, kad nejučia gimsta poreikis turėti tokį savo kukulį. tai apibendrinus, linkiu neprarasti paprastumo ir artimumo kasdienybei, be fanfarų, be fejerverkų, be storo pudros sluoksnio – tik tikrai taip, kaip yra.”

Moterys, na ką čia bepasakysi. Jūs nuostabios ir kokio aš esu laimingumo, kad galiu su jumis pabendraudama, gaminti, rašyti, kurti ir dalintis.

Print Friendly
Komentarai
  1. Ebinga parašė:

    O tu dievuliau, nu kaip apsidžiaugiau!!! 🙂 Laimėjau Mamų knygą, kur kreiptis dėl prizo? :)) OMG OMG OMG, koks geras penktadienis!!! 🙂

  2. Ieva parašė:

    laba diena Beata,

    Knygos dar negavau..:) bet labai laukiu! Aciu!

Palikite komentarą



Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.