Neseniai buvau vyno degustavimo vakare ir supratau vieną dalyką, kad norint būti sėkmingu vyno žinovu, vienas svarbesnių dalykų yra ne tik išlavinta skonio paletė, bet ir smailas liežuvis ir iškalbingumas, nes vien tik domėtis ir daug žinoti nepakanka, dar reikia mokėti sudominti ir apibūdinti, ir įkalbėti ragautojui/ pirkėjui,  kad jis jaučia juodųjų serbentų pustonius, raudonus obuolius, žalias kriaušes, mielių pustonį ar tabako kvapą, sumišusį su šokoladu. Vyno terminologija tikrai žadinanti fantaziją ir plati, tad  žmogui, tik pradedančiam domėtis vynu, gali atrodi truputį pernelyg įmantri. Aš labai retai skaitau knygas antrą kartą, kaip sakant, gyvenimas per trumpas…. bet kadangi savo perskaitytas Domininko Veličkos „Vyno istorijas“ atidaviau draugei išsivežti už Atlanto, sau nusipirkau  naują knygą ir ketinu dar kartą perskaityti…. tikiuosi, greitai čia, bloge, apie vynus ir savo patirtį parašys ir mano draugė Vilma, o dabar savo išmanymu vynuose paprašiau pasidalinti autoriaus A. Užkalnio, kuris galbūt išrinko tokius truputėlį  brangokus vynus, bet vis tiek – plušo, galvojo, rinko. Taigi paskaitome jaunojo (prašom nesišaipyti, Užkalnis vis dar jaunas) somelje užrašus  specialiai Beatos Virtuvei. Beata

Kai parašiau recenziją apie antrąją Beatos Nicholson knygą, Beatos tinklalapio administracija kreipėsi ir manęs paprašė tuščiai nekritikuoti (nes užsiminiau, kad galėjo knygoje būti daugiau apie gėrimus ir jų derinimą su maistu), o parodyti pavyzdį. Pažadėjau, kad taip ir padarysiu. Tai štai.
Vynų pasirinkimas šiose pastabose optimizuotas Lietuvos rinkai. Tai reiškia, nesudėjau to, ką galima įsigyti Anglijoje (ir ko pats esu išragavęs daugiausiai), bet pasinaudojau Lietuvos parduotuvių tinklo, Vyno klubo, siūlomu asortimentu. Būtent šias parduotuves pasirinkau dėl savanaudiškų ir korumpuotų priežasčių: tie patys žmonės leidžia „Vyno žurnalą“, kur spausdinami mano straipsniai. Tai štai jums ir prašom. Vyno klubas, be abejo, yra ne be trūkumų, kurie yra Lietuvoje nusistovėjusių vyno prekybos įpročių atspindys. Didžiausias jų – menkas JAV, Australijos ir Naujosios Zelandijos vynų pasirinkimas, bet tai ką dabar darysi.
Pastabos ir pasiūlymai yra subjektyvūs ir kartu absoliučiai teisingi. Todėl visus gudrius pižonus, kurie čia bandys rodyti savo nepaprastą išmanymą, kritikuoti arba skelbti mokyklines tiesas, nugirstas kokioje nors trijų butelių pardavimo degustacijoje-prezentacijoje, informuoju oficialiai: niekam neįdomu.
O dabar pereinam prie patiekalų.
1. Pirmasis labai netikėtas, ko gero net labai netikėtas. Silkės su grybais (Naujasis Beatos Testamentas – antroji knyga – 54 psl.). Daug kas galvos apie silkę ir manys, kad čia gėrimą reikia taikyti prie silkės (kas būtų sunku, nes silkutę visgi reikia prie degtinytės, šaltos kaip ledas, ir mažai kuris vynas čia padėtų, nebent koks nors tinkamas Sauvignon Blanc, kaip prie sušių, bet ir su tuo sunku, nes cibulis viską komplikuoja). Šiame patiekale mes derinsim vyną prie grybų (baravykų arba pievagrybių). Imsim raudonąją vynuogę Pinot Noir, kuri garsėja kaip išlepusi ir labai sunkiai sutramdoma. Jei silkutė su baravykais, aš bandyčiau rožinio, pavyzdžiui, tokio H.Bourgeois Petit Bourgeois Rose 2009 (42 Lt), nes baravykai kvapnesni už pievagrybius ir to kvapo reikia neužmušti. O štai jei su pievagrybiais, kurie paprastesnio skonio, tai imčiau gal labiau vaisiško, irgi tos pačios vynuogės Domaine Peiriere Pinot Noir VdP D´OC (25 Lt), kuris dar ir pigus. Galima sakyti, pigiau grybo, tai čia kaip ir savotiškai tinka prie grybų patiekalo, ką jūs galvojat?
2. Kiaulienos šonkauliukai (Senasis Beatos Testamentas – pirmoji knyga – 240 psl.) yra ūkiškas valgis, toks, kaip iš kokios „Marceliukės klėties“ (restoranas dar iš tų laikų, kai nebuvo lietuviško kaimiško valgymo tema nuvalkiota, ir nebuvo belekur belekokių folk-etninių šiaudinių-medinių-drožinėtų-molinių ėdyklų, ar prisimenate?), ir – atrodytų – prašosi alaus bokalo. Tiks ir prie jo, bet galima ir su vynu. Ir dar kaip galima. Recepte mano sesuo Beata įdėjo žolių (kalendros, raudonėlių, kmynų), ir mes orientuosimės į jas, rinkdami vyną. Jei būtų tie šonkauliukai pagaminti saldžiau, su kokiu klevų sirupu, pasirinkimas gal būtų kitoks, o dabar man atrodo tiks toks prieskoninis australiškas Salomon Estate Norwood Cabernet Shiraz 2008. Jis yra nebaisiai pigus (60 Lt), bet žinokit verta. Ir jei dar tas bulves padarysite tinkamai (tas, kur supjaustytos kaip armonikėlės), vynas puikiai gros ir prie jų, ypač jei pataikysit tas saldesnes, Aidaho geltonasias, kokių Lietuvoje tikrai būna (tik pavadinimą mažai kas turguje žinos).
3. Dabar labai paprastas ir tvirtai išbandytas pasirinkimas, nes Lina Užkalnienė šį patiekalą gamina dažnai. Kumpio, smidrų (šparagų) ir pomidorų pyragas (antroji knyga, 169 psl.) Man labai patinka jis modifikuotas (be pomidorų), pagal The Daily Telepgraph receptą (anglai labai didžiuojasi šparagais, kai jie sezoniniai ir vietiniai, o ne atskraidinti iš Peru), bet maisto pasirinkimo tai nekeičia. Čia mes derinsim vyną prie grietinėlės (arba parmezano) ir kumpio, ir čia puikiai, kaip daina, pritiks gaivus Austrijos baltasis, šiuo atveju rekomenduoju dar vieną ne iš pigiųjų, bet puikų Weingut Salomon Undhof Honoris Reserve Traminer Kremstal 2007 (77 Lt.). Visi tie gėlių ir vaisių kvapai duos tokį beveik vaikišką, beveik desertinį malonumą ir derės ir prie minėtųjų sudėtinių dalių, ir prie žalių ir švelnių šparagų. O jei visgi nekiltų ranka tiek išleisti, galima imti štai šitą, perpus pigesnį mozeliuką Weingut Dieter Sunner Winninger Domgarten Riesling Trocken Qba Mosel 1998 (33 Lt). Atkreipkite dėmesį į kone Kalėdinius, vaisių kompoto kvapus šiame vyne. Slyvos. Razinos. Prieskoniai.
4. Būtų keista, jei Užkalnio rašymai nepaminėtų mėsainių. Juos aprašo ir Beata (pirmoji knyga, 195 psl.). Beatos mėsainiai – kiaulienos, ir dar su saldžiu aitriųjų pipirų padažu, ir apie tai reikia galvoti, renkant vyną. Bet taip pat reikia pagalvoti apie tai, kad mėsainiai gaminami ant grotelių, juos glosto liepsna, ir jiems reikia raumeningo vyno, pavyzdžiui, štai tokio argentinietiško Dominio del Plata Susana Balbo Cabernet Sauvignon Mendoza 2008 (68 Lt). Pietų Amerikos Cabernet Sauvignonuose dažnai būna mano taip mėgstama tabako nata. Prie mėsos, keptos ant laužo, ji labai gerai dera. Čia tas atvejis, kai vynas nekonkuruoja su maistu, nesudaro kontrasto, o atspindi.
5. Na ir, pagaliau, aukštasis pilotažas. Cukinijų ir bulvių blynai (antroji knyga, 288 psl.) yra, po cepelinų, rodos, labiausiai nevyninis patiekalas. Net nepagalvotum, kad juos galima užsigerti vynu. Čia daug riebalų (nepabijokim to žodžio), blynai taukini, karšti, sotūs, ir kuo juos užsigerti? Kaip kartais būna, priešingybės traukia viena kitą, ir prie valstietiško, kaimiško, paprasto patiekalo moliniame bliūde derės šampanas, šaltas kaip ledas ir aukštose taurėse. Taip – visiškai sausas, be ąžuolo, mažų burbuliukų ir kvepiantis skrebučiais ir sviestu Champagne Duval Leroy Fleur Brut (119 Lt) padarys tai, ko norima, susidoros su riebalais ir karščiu, ir maloniai svaigins ir siūlysis, kad jį gertų dar ir dar.

(Nuotrauka: R.Rabinovič for Rokiškis Pictures)