Na štai ir atidundėjom iki septynioliktos sezono laidos, taip taip, ji bus paskutinė šiais metais… Kaip ir praėjusiais, pradėjom rugsėjį, pabaigsime gruodį. Praėjusiais metais visas laidas filmavome bičiulių Vaidos Happeak name… Šiais metais persikėlėm į mano butą – loftą. Liepos mėnesį vieną trečiadienį buvo pastatyti paskutiniai baldai, ketvirtadienį jau filmavome laidą… Šiais metais buvo paprasčiau ir lengviau, nes nereikėjo atsinešti visų ingredientų maišuose ir lėkščių dėžėse… Viskas sudėta stalčiuose, ir iš tiesų, tie stalčiai oi kiek turto turi… Kitų metų užduotis man  – atlikti išsamią inventorizaciją tų gėrybių iš stalčių…

Šiais  metais laidoje taip pat laikėmės vienos temos ir dar turėjau svečių, kartais net po du. Turiu pasakyti, kad visi svečiai buvo labai smagūs ir malonūs, ir aš iš jų kiekvieno  ko nors išmokau. Štai, pavyzdžiui, Grybų Profesorius ar Viduklės koldūniukų meistrė Vita, ar jaunasis moliūgų augintojas Povilas, ar šokolado manufaktūrininkas Domas… Taip pat svečiuose buvo ir tiesiog man mielų žinomų žmonių: Lavija, su kuria ilgai ieškojom keptuvės, Marijonas, kuris viešėjo  praėjusį šeštadienį, Rokas ir Renata (jie buvo pirmieji), ir kažkaip buvo pastebėta, kad aš esu basa, tikras skandalas, ne kitaip… Visų laidų filmavimai man buvo šventiški, bet pareikalavo ir daug daug daug jėgų… Išlaikyti tą entuziazmą ir ugnelę, kad ji rusentų ir akyse, ir kalbose…

Truputį buities ir užkulisių.

Laidą kuria būrys žmonių, mūsų vienu metu būna net devyni.

Trys operatoriai: Tomas, Andrius ir Jaronimas… Pluša jie, laipioja į antrą aukštą, tūpčioja ir kartais įlenda į kadrą, bet labai retai. Jų  objektyvai rasoja, ir jie vienas kitam rodo, kur kokį kadrą pavyksta pagauti, ar varvina seilę, žiūrėdami į nufilmuotus vaizdus…

Tomas filmuoja eglutę

Žinokite, kartais vaizdas ekrane yra kaip iš paveiksliuko, kaip mat apetitą visiems sužadina…

Operatorius Jaronimas mėgsta įlįsti į puodą

Garso režisierius:  Garsas Garsistas, jis sėdi tyliai kampe, išgirsta net kai musė krapštosi sau paausius, jei ta musė net penkis metrus nutolusi kur nors už lango zvimbia, jis vis tiek girdi… Todėl eina tris kartus per valandą tvarkyti mano marškinių ir prijuosčių, kad tik, ginkdie, niekas į nieką nesitrintų ir papildomų jam garsų negeneruotų… Taip pat tyliai sėdėdamas perskaito įvairių knygų – nuo Šopenhauerio veikalų  iki Emily Brontės romanų.

Garso režisierius paskendęs garse ir knygose

Režisierius yra vienas ir vienintelis: jis laiko viso mūsų virtuvės laivo vairą, taip pat labai teisingai visiems įkrečia sveiko proto ir nuramina, jei koks nors sąmyšis kyla: „Chebra, darysim taip…“ – sako Vytukas ir visiems viskas yra aišku, suprantama ir paprasta…

Režisierius, jei reikia, gali pabūti šventine puošmena…

Aš visada režisieriui pristatau laidų meniu ir jam atspausdinu viską. Susitariam, ką filmuosim pirmą, kas antras eilėje ir t. t. Jei man koks nerimas, tai Vytukas sako, nesijaudink, montaže viskas bus padaryta… Taip pat Vytukas labai entuziastingai vertina visą maistą, jam viskas yra nuostabu ir skanu, ir pats paskui uoliai namuose bando visus pamatytus dalykus.

Vaida ir Vytukas dėl kažko derasi… Visada turi dėl ko…

Vaida – prodiuserė… Oi, Vaida atsakinga už daug visokiausių dalykų, į  ją kreipiasi visi ir visais klausimais. Ji atveža į filmavimą visus reikalingus rakandus – nuo papuošimų eglutei iki žvakidės, jei tik ko nors trūksta… Taip pat ji nuolat bendrauja su mūsų svečiais, žiūri, kad visi ateitų laiku ir būtų patenkinti, laimingi, apžiūrėti ir apkaišyti… Aš su Vaida tariuosi dėl meniu, ji visada išsako savo nuomonę, kas labiau, o kas mažiau žmonėms patiktų. Vaidą pažįstu seniai ir mes viena kitą labai gerai suprantam. Ji taip pat rūpinasi mūsų visų dalyvių gerove: parūpina gėrimų, vaisvandenių ir gazuoto mineralinio vandens, kurio mums oi kaip reikia…

Agnė mane kruopščiai grimuoja, aš: „Jau gerai, jau gerai, jau gerai… einammmm“

Grožio specialistės – Kotryna ir Agnė… Daugiausia filmavimų grožiu ir gėlėmis rūpinosi Kotryna, bet kai Kotryna negalėjo, tai pavadavo Agnė… Abi jos draugės, taigi viena pasiūlė kitą pavaduoti… Žinote, aš gi esu iš tų moterų kaubojų, man tas grožis… Svarbu, bet man labiau patinka atrodyti natūraliai, be to pudros sluoksnio, taigi, kai baigiam filmavimą, man didžiausia atgaiva yra nusivalyti visą tą kiekį reikalo, kuris uždedamas ne dėl to, kad kažką slėptų, o kad neblizgėtų… Nes, suprask, telike negali blizgėti, privalai būti neblizgus… Cha cha cha…  Nežinau, ar jūs pastebėjote, bet kiekvienoje laidoje yra vis naujų ir kitokių detalių, tai už visas gėles ir gražiuosius  dzingu lingu atsakingos grožio deivės – dailininkės dizainerės. Ačiū, Kotryna, ir ačiū, Agne…

Kotryna su gražiu grybu plaukuose…

Ir dar nepamirškime Bronės… Ji tempia visus maišus ir veža visokius topinambus bei lašišas iš turgaus ir parduotuvių, taip pat rūpinasi visais einamaisiais reikalais, ir svarbiausia, kad visi receptai ir ingredientai neišbėgiotų – kas į koridorių, kas į parką. Todėl viskas yra Bronės užfiksuojama, ji viską surašo, paskui man siunčia, o tada jau per mane keliauja į blog’ą, kur jūs, mielieji, skaitote… Taip pat Bronė yra šimtu procentų atsakinga už prijuostes, ji atveža jas iš siuvyklos ir primygtinai, kaip koks erelis, stebi, kad būčiau aš ir svečiai pasipuošę kaip reikalas…

Bet jei nepamirštam Bronės, tai turime nepamiršti ir Ričardo, kuris laidą montuoja. Iš tų valandų, kurios būna prifilmuojamos, sudėlioja kartu su  režisieriumi Vytuku tai, ką jūs paskui matote TV eteryje… Ričardas sako, kad negali laidos montuoti, jei yra nevalgęs… Todėl visada pasirūpina, kad būtų maloniai sotus, nes kitaip – ne darbas, o kančia…

Va štai koks būrelis… Žinote ką? Aš čia pasigirsiu ir pasakysiu, kad ne vienas pas mus apsilankęs svečias, sakė, koks malonus mūsų kolektyvas ir kaip maloniai mes visi dirbam… Ir tikrai taip, aš viename interviu sakiau, kad mes kaip Ąžuolas ir Baravykai… Bet tik negalvokite, kad aš manau, kad esu ąžuolas… Ne ne, tiesiog tas simbiozinis ryšys, kai vieno nebūtų be kito, puikiai iliustruoja, ir kai jūs žiūrite laidą, nepamirškite, kad armija žmonių dirbo, jog ji būtų tokia… Va taip. Todėl tikiuosi, kad tas geras jausmas ir tos ilgos valandos matosi jums eteryje, ir jūs pajaučiate tą gerumą, kuris tarp mūsų tarpsta ir leidžia mums sukurti rezultatą, kuriuo visi didžiuojamės… Bet, aišku, niekada nebūna taip, kad dabar tai jau visi patenkinti, dabar jau viskas gerai… Tikrai ne, ir kitais metais norime dar daugiau, dar įdomiau ir jau laukiam kūrybos bei filmavimų…

Na o nuo sausio mes visi eisime prikaupti naujų dalykų naujoms laidoms… Mano komanda dirbs su kitais projektais, o aš kaupsiu mintis ir receptus laidoms, kurios turbūt bus pradėtos filmuoti vasarą… O dabar noriu savo dėmesį skirti naujai knygai ir šitam puslapiui, nes jis pasidarys truputį kitoks ir gausesnis kitais metais…

Dabar jaučiu, kad jau padariau viską, kiek galėjau, ir jaučiu, kaip reikia ir man, ir visiems pailsėti ir sukaupti naujo vėjo… Ir taip bus visiems geriausia.

Rytoj – plačiau apie ką bus paskutinė laida šiais metais…