8241
Beatos virtuvė

Kelionės su vaikais ir kūdikiais

(16)

Oi, kas per temos platumas, kaip prūdą samčiu išsemti, net nežinau, nuo kurios dalies pradėti. Aš kadangi jau vienuolika metų esu mama, ir didžiąją to laiko dalį gyvenau tarp dviejų šalių – Anglijos ir Lietuvos, šia tema tikrai galėčiau pasisakyti. Jei laukiatės ar susilaukėte, labai rekomenduoju paskaityti vasaros žurnale „Beatos virtuvė“ apie mano draugus – Simona ir Doug’ą ir jų mažąją Vėją, kuri vos metų su trupučiu jau spėjo apskristi aplink pasaulį. Ir nors jie savo bazine startine vieta laiko Lietuvą, bet visą laiką tai ten, tai šen, ir nuolat mano ir savo draugų feisbuko sienas tapetuoja gražiausiomis nuotraukomis iš visokiausių pasaulio kampelių. Aha, žinau, visi turim tokių draugų, kuriems tyliai kamputyje pavydim…Tai aš trumpai apie keliones su vaikais.

Kelionei reikia dokumento.

Pirmas pasas. Puikiausiai atsimenu, kai Izabelei gaminome pasą, nes kai jai buvo kokie trys mėnesiai, jau dūmėme į Lietuvą. Tai ją tada fotkino fotoateljė ant tokios pagalvės. Va tokia gražuolė dideliais plaukais ji buvo.

Haris, kaip ir priklauso, pirmiausiai pasidarė lietuvišką pasą. Tai viskas labai paprasta – nusineši kūdikį, tada jį palaikai taip, kad rankų nesimatytų, o linksmoji pasų gamybos teta išsitraukia tokį spec. ginklą – žaislą, kuris, pasirodo, yra iš Disneyland’o Paryžiuje atvežtas. „Oi, taip labai jį saugome, tik vieną teturime”, – sakė man. Tai va, ten paspaudi mygtuką ir burtų lazdelėje pradeda suktis žvaigždutės. Kūdikis – opa, ir žiuri į jas, teta tada bakst ir nufotografuoja, po savaitės ar mėnesio ateini ir gauni pasą, o tada jau pirmyn…

Keliauti su kūdikiais geriausia su pagalba

Aš su vaikais, kai jie buvo mažiukai, visada skrisdavau su kuom nors. Vienai, žinoma, įmanoma, bet kažkaip nesmagu. Ypač, kai skrendi maršrutu iš Londono, kur Wizz ir Ryanair, aišku, greitas servisas ir t.t., bet nėra malonus tas stovėjimas ant laiptų ir ėjimas per lauką, ir dar baisiau – labai prastas Lutono oro uostas, kur visada reikia stovėti begalinėje eilėje prie pasų kontrolės. Gaila, kad nėra kito pasirinkimo, tai skristi ne vienai visada yra daug geriau, jei vaikas yra kūdikiško amžiaus, kai pats nesėdi ir t.t., tai čia iki kokių septynių mėnesių. Anksčiau skrisdavau su šeima arba aukle Nijole, o dabar jau ir vyresni vaikai padeda. Izabelė buvo nuostabi pagalbininkė.

Klykiantis kūdikis ir lėktuvas

Tiems, kurie atsisuka į verkianti kūdikį, man visada švelniai tariant norisi trinktelėti. Ir labai užjaučiu mamas, kurios keliauja su verkiančiais vaikais. Bet esu mačiusi ir tokių padugnių mamų, kurios rėkia ant savo visai dar mažučių vaikučių – „nutilk!!!“ ir panašiai, čia yra dugnas, apie dugną nekalbėkime. Aišku, kad kūdikis turi teisę verkti lėktuve, nes jam nebūtinai ten yra patogu. Dabar mūsų skrydyje Hariukas verkė daug daugiau nei įprastai, nes šiaip tai, nėra didelis dramatizatorius. Verkia dažniausiai tik iš nuovargio ar alkio… Kadangi užmigti pripratęs ne ant rankų, o gulėdamas pats savarankiškai, tai lėktuve būti ant rankų nevisad patiko, nes savo skanųjį pirštuką nelabai patogu pasiimti į burną, bet kažkaip susitvarkėme, ir aš turėjau pasiruoštą butelį savo pieno. Nes nors ir maitinu pati 100 proc., bet lėktuve ne visada tai yra patogu ir paprasta. Tai galima kombinuoti: ar krūtis, ar buteliukas, atsižvelgiant į situaciją.

Amunicija

Nešynė. Vienas svarbiausių dalykų keliaujant su kūdikiu vis tik yra nešioklė. Nes eiti ilgais koridoriais iki vežimo, o paskui stovėti valandą prie pasų kontrolės nėra taip jau lengva. Čia Lutono oro uosto bajeriai, kai skrendi su Wizz airu. Ir ten jums ne kaip prabangiajame Vilniaus oro uoste, kur yra atskira eilė šeimoms su kūdikiais, ten visi stovi – ir su su dviem, ir su trim vaikais toje pačioje eilėje. Neveltui Lutonas kažkada buvo išrinktas blogiausiu UK oro uostu, nes jis tikrai yra blogiausias, bet kai nėra pasirinkimo, tai skrendi ten, kur greičiau pasieksi savo kelionės tikslą. Tai jei norite pakritikuoti Vilniaus oro uostą, tai pirma nuskriskit į Lutoną… Čia nuotrauka, aišku, ne iš ten…

Maistas

Jau sakiau, bet jo reikia, ypač kūdikiui, ir buteliukas yra kartais paprasčiau. Jau rašiau apie tai aukščiau. Aš turėjau jų net du, dėl viso pikto, pilnus mano pieno. Kai kūdikis didesnis, tai vis tiek maisto reikia, nes jis kartais būna ir pramoga.

Pramogos

Kūdikiams jų nereikia, bet augesniems privaloma. Aš visada skraidydavau su visokiais žaidimais, o vėliau jau ir ipad’ais, ir būtinai su ausinėmis, nes taip yra pagarbu elgtis… Man atrodo, labai nemandagu ir prasčiokiška, kai vaikams yra visu garsu rodomi filmai per ipadus ir telefonus lėktuvuose. Jei negerbi kitų, tai ir pats pagarbos nesulauksi.

Geras nusiteikimas

Svarbiausias dalykas, nes jei galvosite, kad visi priešai, visi nemandagūs, visi stumdosi ir viskas yra sunku, ir sudėtinga, tai taip ir bus. Žiūrėti į viską reikia lengvai ir teigiamai, tada viskas eisis tikrai paprastai. Aš Hariukui į ausytę tyliai dainavau „aaa, pupa…“ ir viskas ėjosi puikiai.

Tai tiek šiam kartui, nors čia galėčiau rašyti ir rašyti šia tema, o kam dar reikia gerų patrarimų, tai jau sakiau – paskaitykite apie Simonos, Doug’o ir Vėjos šeimą – keliauninkę.

Print Friendly
Komentarai
  1. Ignė parašė:

    Sveiki, norėjau paklausti dėl tų garsą izoliuojančių ausinių, ar jos jums must have lėktuve? Ir kokias pirkote?

    • Beata Nicholson parašė:

      lėktuve tikrai jų nereikia, mes buvom reaktyvinių lėktuvų šou, kur skraido virš galvos reaktyviniai lėktuvai visokie fighter jets kur garsas yra nenusakomas, tai ten privaloma turėt ausines, nes tikrai gali pakenkti toks garsas, todėl ir su ausinėm, jų yra visokių yra….mes pirkom amazon Baby Banz vadinas

  2. Egle parašė:

    Saunuole ir saunus Tavo vaikuciai, skristi su kudikiu….. sunku ypatingai kai skrendi 13 valandu, keiciant lektuvus ir pan. Ne vien tik alkanas ar nepatogu yra , bet ir ausytes skauda nuo aukscio ir spaudimo pasikeitimo. Mano gydytoja patare butinai pasiimti masinos kedute su savimi i lektuva, tai buvo didziausias issigelbejimas. Na o dabar kai sunus didesnis pasiimu saldainiu ant pagaliuko nes kylant ar ledziantis tai padeda ausytems ir jei yra priezastis duoti cukraus,be gimtadienio tai butent sis. Ir ieskau kad jei imanoma vieta su daugiau vietos kojoms, nes ten mano sunus ir miegos. Aisku pasiimi paklodele ir kt.kad butu patogiau ir zinoma kiek svariau nei ant grindu.

  3. Eglė parašė:

    Truputį paoponuosiu 😉
    Pasas nėra būtinas. Skraidant / važinėjant po ES (bent jau tas šalis, kurios neorganizuoja visokių referendumų), o ir kai kurias kitas, užtenka ID kortelės. O jei vaikas gimęs užsienyje ir pirmą kartą keliauja į LT, užtenka gauti asmens grįžimo pažymėjimą (juokingai tas „grįžimas“ pirmą kartą į LT važiuojantiems skamba…)
    Vežti mažiuko fotkinti dokumentams irgi nereikia – iki kažkurio amžiaus užtenka atnešti nuotrauką.
    Nešynė… Na, kaip kam. Kartais ji galbūt geriau už vežimą, bet kartais – tik papildomas balastas. Nė karto nesu ja nešusi vaiko, o skraidyta per mažiau nei porą metų – N+K kartų, nekalbant apie važinėjimus į įvairias šalis (nors kai kur nešynės praverstų labiau nei vežimai…) ir šiaip į miestą.
    Dėmesio – skraidyti be palydos įmanoma! Žinoma, priklauso nuo vaikų skaičiaus, kas lydi, laiko tarp skrydžių ir tt, bet maždaug 90% mano skrydžių vyko taip ir nieko, įvyko. Nors oro uostų darbuotojoms irgi atrodo keista… Didžiausias iššūkis būna ne susitvarkyti oro uoste ir lėktuve, o nusivežti vežimėlį su visu bagažu nuo Vilniaus oro uosto iki mašinos per puikiuosius šaligatvius…
    Dėl maisto teisybė – visada praverčia. Bet kam tie buteliukai, kai visas maistas (ir paruoštas, ir pašildytas, ir nereikalingas papildomos taros) vietoje? 😉 Užtat skraidymas iki pusės metų – vienas malonumas. Prisikrauni sauskelnių, papildomų drabužių, vieną kitą žaislą ir pirmyn. O paskui prasideda…

  4. Laura parašė:

    Man labai aktuali tema. Turiu Jūsų amžiaus dukrytę, tai man išvyka net į sodybą atrodo kaip į kosmosą. Gal dėl mano charakterio, kad viskas būtų pagal planą, laiku ir pan. Bet reikės bandyti. Beje, žaviuosi Jumis Beata, kaip šauniai Jūs mokate derinti šeimą ir darbą. O dėl receptų – tai esu ištikima Jūsų fanė.

  5. Ana parašė:

    Ką tik grįžome iš kelionės su vaikučiu. Nešiokle turėjau, bet jos taip ir neprireikė – vežimėlį visur atiduodavau ir gaudavau prie trapo. O dėl viso kito sutinku. Tikrai keliaujant su vaiku reikia pasiruošti, ir viskas bus OK 🙂 ir neignoruoti savo vaiko, kaip daro kai kurios…

  6. Indrė parašė:

    Svarbu nebijoti su kūdikiais keliauti ir išlikti kuo geriau nusiteikusiai. Aišku svarbu svarbiausiai, kad vaikas nebūtų pervargę, tad prieš kelionę stenkitės kuo ramiau elgtis, jokių pietų su giminėmis ar lakstymo po parduotuves ar lagaminų pakavimo. Dėl Liutono tai pritariu, bet žmonės visada padėti nori, tik nesigedykit paprašyt. Smagių kelionių mamos!

  7. Rasa parašė:

    Miela Beata, už kelių sacaičių ruošiamės į kelionę su 3 mėnesių kūdikiu. Amunicija paruošta, bet norėjau paklausti, kur pirkote ausines mažyliui? :))

  8. Jolita parašė:

    Su savo dabar jau 9 mėnesių dukryte keliaujam nuolat, kai jai sukako 2 mėnesiai. Kas kelias savaites, lėktuvu arba mašina gana ilgus atstumus. Turiu „atkalus“ pakavimosi sistemą, procedūrų eigą ir t.t. Vienai keliauti tikrai nerekomenduoju, būtinai reikia pagalbos, rankų ir dantų kiekis ribotas, kuriais galima laikyti daiktus 😀 Dukrytė lėktuve verkė gal tik kelis kartus, nors yra nepaprastai judri, nuolat reikia laikyti stačią, kad viską matytų. Aš pati sėslaus gyvenimo pasiilgau labai, o jai labai patinka 🙂

    • Eglė parašė:

      nu kodėl visi galvoja, kad negalima vienam keliauti su vaiku (nuo pat pirmų dienų)? niekada neprireikė dantų ir paprastai (būna ir porą kartų per mėnesį) išsiverčiu su viena ranka, nes kita visada būna užimta vis augančio svorio laikymu. jei kelionė automobiliu ar traukiniu su daugiau daiktų – taip, antras žmogus labai praverčia. o lėktuvu jis NEBŪTINAS. vienintelė situacija, kai jo reikėtų, – tualetas, bet ir tuomet galima paprašyti kitų pagalbos. o procedūras mes irgi buvome atkalę, tik bėda, kad su kiekviena kelione jas reikia tobulinti… 🙂 pakavimas irgi pagal sąrašą vyksta, bet ir tas nuolat atnaujinamas.

  9. Lijana parašė:

    Sveiki, kaip manote ar ne per drastiškas sprendimas keliauti su 2 mėn kūdikių į Egiptą, turim kelione spalio vidury,su pirmu vaikučių skraidau nuo 3 mėn,bet skridome is UK į Lt. O dabar svarstome ar ryžtis šitai kelionei?

    • Beata Nicholson parašė:

      Miela Lijana, manau, jūs pati geriausiai jaučiate, kokiai kelionei jūsų kūdikis pasiruošęs, kokiai – dar ne. Tikrai turiu draugų, kurie vos gimus vaikui keliauja po visą pasaulį, tačiau turiu ir tokių, kurie ilgai nenori tolimų skrydžių. Išjauskite ir taip ir elkitės.

  10. Indre parašė:

    Sveiki,pirma karta su pirmagimiu kudikeliu 4menesiu skrisime atostogu. Nusiteike su vyru esame gerai ir ramiai, visi kartu istversim kelione (nors gal viskas seksis ir labai puikiai,juk pirmas kartas kudikiui,nezinom ar jam patiks,ar nelabai). Taciau neramina vienas klausimas-vezimelis. Mes naudojame tik lopsi,nes kudikiui ten geriausia,tai ji i lektuva paims be problemu(del dydzio(na juk ne „sketukas“); kad lopsi reikia nuimti nuo vaziuokles norint sulankstyti vezimeli ir taip gaunasi kaip ir 2dalys vezimo; ar vezimeli atgausime svaru ir saugu kudikiui,ar geriau is anksto ji kazkaip izoliuoti(plevele ar pan) pries jam patenkant i bagazo skyriu… Tai gal galite,miela Beata,ar kitos keliautojos su kudikiais,patarti kaip daryti su vezimeliu? Ar 4menesiu kudiki deti i sportine vezimo dali ir su juo keliauti? Aciu uz jusu patarimus is anksto 🙂

    • Beata Nicholson parašė:

      Miela Indre, tik jūs žinote, kas jums patogiausia ir geriausia. Man atrodo, kad jei jau gabensite lopšį, tai tikrai būtinai apvyniokite plėvele, nes bagažo skyrius nėra labai jau sterili vieta. Paprasčiau gal būtų keliauti su vežimuku – sportinuku, bet spręskite pati.

Palikite komentarą: Indre



Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.