8241
Beatos virtuvė

Kas namų šeimininkė? Kam namų šeimininkės? Arba – kiek valandų per dieną dirba dirbanti moteris.

(48)

Aš jau ne vienerius metus pagalvoju, kartais mėginu paskaičiuoti, kiek valandų praleidžiu namų ruošoje. Ir kiek valandų norėčiau, kiek jų reikėtų, idant viskas būtų tvarkinga kaip seriale, arba kaip interjero žurnale… Galvokime taip, jei moteris yra kažkokioje veikloje, kuri dar vadinama darbu arba, kaip sako anglai, „working outside home“, tai ar pilnu, ar puse etato, bet dažniausiai tai pilnu, ji bent 7 – 8 valandas skiria darbui/ buvimui ofise/ darbovietėje. Čia, aišku, optimistinis variantas, būna ir dešimties darbo valandų dienų… Plius dar važinėjimai ir vežiojimai: mokykla/darželis/darbas/būreliai. Pianinas, karate, draugė, pasiimti daiktus, nuvežti, oi, o kur dar apsipirkimas (visa laimė, kad dabar po truputį jau ir Lietuvoje kaip UK galima internetu tai padaryti )… Tada lieka dar viena kita valanda, į kurią jau reikia kažkaip įterpti kitą darbą, tai yra darbą namie, arba galėčiau pavadinti – tarnavimą. Tarnavimas nebūtinai reiškia prievartinę veiklą, susiraukimą, prieštaravimus, jį čia suprantu kaip tarnystę, atsidavimą, kilnią veiklą. Tai štai, bet jei vaikai iki kokių… hmmm, na, pilnametystės, tai vis tiek jais reikia kažkaip pasirūpinti: skalbiniai, namų darbai, suverstos knygos, laisvalaikis, kalbėjimasis, aptarimas dalykų, švarūs rūbai, bendras gerbūvis ir, aišku, VALGYDINIMAS.

2014 spageciai lofte beata

Ir tada yra tokia situacija kaip dabar, kad grįžau namo septintą (vežiausi namo vieną iš savo vaikų po užklasinės veiklos); taigi, grįžtu – ten kita šeimos pusė jau baigia gaminti vakarienę, paskui vaikai guldomi miegoti, tada tėvams ateina tingulio minutė. Tada norisi eiti miegot, bet negali nes toookia betvarkė virtuvėje, reikia susitvarkyti…Ir tada užuot darę tą ar aną sau, einame palankstyti rūbų ir surinkti naujų skalbinių… Ir ar jums tada, dar prisiminus valandą, kurią praleidote tvarkydama ryte, ieškodama vaikų sportinės aprangos, tepdama sumuštinius pietums, ir tada greitai skubėdama į darbą, tai visa tai prisiminę ar nepagalvojate, o ar nebūtų nuostabu, jei namuose gyventų Namų Šeimininkė, kuri tuos jūsų namų darbus kasdieninius atliktų už jus??? Ryte neplaunate net puodelio – viskas padaryta, viskas sudėta, jūs sau maloniai verdate vaikams košę todėl, kad visa kita suruošta, pusryčiaujate su jais prisėdusi (o ne bėgiodama surinki visų reikalingų sportbačių). Ar jūs nepagalvojate, kaip būtų gera turėti tokią ar kitokią pagalbą namie????

_L0A8940 stalas po vaiku maza

Aaaaa? Aš tai pagalvoju… Tai dabar sakykite viską, ką apie jas (Namų Šeimininkes) žinote. Pasikalbėkime apie tas moteris, kurios turi namų šeimininkes, juk vis tiek esate girdėję… Bet aš nekalbu apie namų tvarkytoją, kuri ateina visko išvalyti vieną kartą per savaitę, aš kalbu apie tikrą namų šeimininkę – namų darbų atlikėją artistę, mamos pagalbininkę, kuri pas jus ateina ir yra kiekvieną arba bent kas antrą dieną.

Aš, aišku, turiu šiokios tokios pagalbos – namus tvarko talentinga mergina Yvona, kuri ne tik turi natūralų prielankumą tvarkai, bet ir dar kepa nerealius imbierinius namelius (skanesnius nei mano, beje). Lyginimo kalnus padeda įveikti Nijolė, kurią pasikviečiam į svečius kartą per savaitėlę… Bet vis tiek, kai aš pradedu aritmetiką (nors man nebūdinga skaičiuoti), tai suskaičiuoju, kad mažiausiai dvi valandas per dieną privalu skirti daiktų rankiojimui, namų ruošai ir t.t., nes kitaip yra šakės. Ir net tuomet nėra tvarkos kaip žurnale… Ir tada, žinoma, nuodėmingas žmogiškas protas prisimena visas tas pasakiškas istorijas apie žmones kurie turi a) live in help (o taip taip taip, yra ir tokių ponų, tada jų namai yra nepriekaištingi ir jie patys turi daug laiko sportui, knygoms, hobiams); b) tie, kurie turi kasdien ateinančia namų ruošos atlikėją; c) kurie gyvena su šeimos nariais, kurie atlieka namų ruošos darbus…

Tai ko prašytumėte, jei turėtumėte burtų lazdelę? Aš prašyčiau namų ruošos darbų atlikėjos… Ir turėčiau garantuotai dvi laisvas valandas per dieną, kurias užpildyčiau, kaip tik norėčiau… Antra vertus, kuistis namuose taip pat yra malonumas, bet tada kaip rasti laiko kitiems reikalams???

Beata tvarkosi namus

Tai pasakykite, kiek savo dienos valandų jūs skiriate tarnystei ir namų gerovei? O kas turite Namų Šeimininkes?? (galite komentuoti ir anonimiškai, jei labai nedrįstate pasakyti, o šiaip tai dirbanti mama dirba mažiausiai 12 valandų, bent jau mano patirtis tai rodo, bet jei darbas – malonumas, tai gal tada ne darbas? Bet vis tiek ta diena, kai namuose apsilanko mūsų tvarkos meistrė Yvona, ar pabūna Nijolė ir padeda įveikti skalbinių Everestus, tos dienos yra ypatingai malonios….

Taigi pasikalbėkime apie namų šeimininkes mūsyse ir tas, kurios šalia…

Print Friendly, PDF & Email
Komentarai
  1. IngaLi parašė:

    Mes taip pat turime seimininke, kuri ateina du kartus per savaite sutvarkyti namo ir viena karta savaiteje ateina islyginti skalbinius. Pradzioj ateidavo tik tvarkytis, dabar gi sutareme del lyginimo… nukrito akmuo nuo peciu, kai nereikia stoveti prie kalnu skalbiniu, kai savaitgali tikrai gali nieko neveikti, kai to norisi arba gali veikti kazka intensyvaus ir neskubeti namo padaryti neuzbaigtu darbu, tokiu kaip lyginimas, valymas ir pan, vien si mintis seniau sugadindavo nuotaika, kai jau sekmadienio ryta pradedavai galvoti, oi reikia skubeti namo, laukia skalbiniu kalnai, dulkiu ratilai ir pan… dabar nerealu… Man asmeniskai moters, kuri gamintu valgi kaip ir nereikia, nes surasti labai kruopstu, „svaru“ zmogu, kuris dar ir skaniai gamina, mazame mieste gana sudetinga. Todel po dienos lakstymo tarp darbo, vaiku mokyklos, bureliu ir pan, dar speju nulekti i sporto kluba nuo 18 val, tada pareinu 19:20 ir arba vyras jau gamina vakariene ir vaikai jau buna pamaitinti arba as kazka padarau greito ir nesudetingo. Dienos pietus ipratome valgyti miesto restoranelyje, kur issinesimui paimam ir vaikams kazka, ta darome del to, kad labai puiku maista tas restoranas ruosia, labai gerai priziurima maisto kokybe ir pagal kaina visai neapsimoka vaziuoti namo ir valgyti kazka pagaminta is vakaro. Realiai visus darbus, ta diena kai sportuoju, baigiu apie 20:30, tad laiko paziureti zinias ar megiama seriala dar uztenka. Tiesa, tuo metu kai gaminu vakariene, buna ruosiamos pamokos, viena akim padedu ruosti, kita dalis bendrauja su vaiku kuris neruosia pamoku, trecia gi gamina valgyti, gaunasi mama-multirobotas :D, dar po viso sito turiu griebti siurbli ir issiurbti svetaine-virtuve, nes turime Zako papuga, kuri per diena tiek apsisiuklsina, kad jei nori ramaus vaizdo, turi siurbti kiekviena diena, kartais net du kartus. Bet nezinau… matyt kitaip gyventi ir nemoku, kuo daugiau visko darau, tuo daugiau visko speju, o kai ateina tas tingulio metas, kai pagalvoju, kiek moteru yra, kurios tikrai sitaip per galva nesivercia ir sukioja pirsta palei smilkini, kai pasakau kiek visko padarau ir speju, bet as manau, kad pagrindiniu darbu atlikimui seimininke yra, jos pilnai uztenka, na gal dar butu gerai tokia seimininke – taksiste, kuri surinktu vaikus po pamoku , kurios baigiasi skirtingu laiku ir paveziotu po burelius, tada daugiau galetum skirti laiko darbui ofise, nors kaip zinia, darbas ne vilkas i miska nepabegs 🙂 As UZ visas seimininkes, jei tik yra galimybes ir tai palengvina nudienos gyvenima 😉 Sekmes visoms mamytems – darbstuolems – nepakeiciamoms visu kampu laikytojoms !

    • 333 parašė:

      Aš labai atsiprašau, negražu lįsti į žmogaus piniginę, bet gal galite pasakyti, koks jūsų šeimos biudžetas, ar kiek jums restoranėlyje kainuoja pietūs, ar kiek ta moterytė kainuoja Jūsų mieste. Nes man atrodo, kad taip būtų patikimiau vertinti situaciją, kuri „krūčiau pavarom“ 🙂 Manau šioje situacijoje skaičiai įneštų aiškumo.

      • IngaLi parašė:

        Seimininkes vienas atejimas – 20 EUR, lyginimas – 10 EUR. Dienos pietus – sriuba, antras patiekalas, desertas ir gerimas – 3.5-4 EUR asmeniui , jei imi issinesimui tarkime tik antra patiekala – 2.5-3 EUR asmeniui. Tad jei kalbeti apie musu 4 asmenu seima, pietus iseina – apie 14 EUR. Isvengiame – perpildyto saldytuvo ir produktu gedimo, sutaupome laiko.

    • toma parašė:

      na o as paskaiciusi Jusu posta, nepasakyciau, kad Jus is tu darbstuoliu mamyciu, nes pati daug ko nedarote!!! Darbstuoles as pavadinciau tas mamas, kurios dirba ir dar susitvarko be jokiu padejeju, o Jusu atveju – nieko panasaus, nepykite, bet taip atrodo paskaicius 🙂

      • Giedrė parašė:

        prasideda:) Ech tas lietuviškas pavydas:)

      • ingali parašė:

        Na kiekvienas turi galimybe rinktis. As namie nuo ryto iki vakaro nesedziu,kaip visi zmones dirbu nuo 8 iki 17 val,tame tarpe vezioju vaikus,vakare kaip visos gaminu maista ir uzsiimu su vaikais. Jei yra galimybe pasikviesti zmogu kuris savaitgali sutvarkytu nama,ne buta,kodel tureciau to atsisakyti?Ta laika isnaudojam isvykoms su seima,vykstam i varzybas ir pan. Daug metu nama tvarkem su vyru,rankos nenukrito. Cia tema buvo ar pagalbininkai yra reikalingi o ne ar darbsti ir ar tingine esate.

      • Irute parašė:

        bet kiek Beata visko daro-ir laidu filmavimai, ir zurnalo leidyba, ir produktu mases i rinka paleista, o kur dar knygos-tai juk simtai reikalu. Saunuole Beata, kad dar speji ir kasdienineje namu ruosoje, kurios net ir saunios padejejos nepadarys.

  2. edita parašė:

    Oj toli mum iki tokios prabangos, bet jei tureciau lazdele burtu -tai tuoj pat ir pirmu numeriu tokia moteriskaite suktusi namie 🙂 dabar tik iki tvarkytojos karta per menesi pribrebdom, nors su dviem pupytem (2m. ir 3men.) ryskiai mazoka. O dar tuos skalbiniu kalnus kol iveikiu 🙁 zodziu…nelengva tos moters dalia:p

  3. Rigonda parašė:

    Sveika Beata, aš ir noriu namų tvarkytojos, bet galvoju, kad tai prabanga. O skalbinių aš nelyginu, lyginu tik tada kai tą daiktą reikia renktis.

  4. Lina parašė:

    Oi kokia aktuali tema…turime tris vaikucius ir siuo metu esu namu seimininke ir daznai pagalvoju kaip „isgyvenciau“jei dar ir dirbciau pilnu etatu.aisku taip buvo kai turejome du vaikus ir kazkaip vertemes,bet ta etapa prisimenu per sukastus dantis,nes buvo tikrai nelengva.buvo etapas kai turejome giminaite keletui menesiu,kuri yra nepaprastai apsukri,darbsti,tvarkinga ir siaip sauni,todel neretai pagalvoju kaip butu smagu jei tokia pagalbininke galetum sau leisti…
    O kadangi esu full time mummy tai turiu buti ir full time vireja,valytoja ir t.t.vyras taip pat siek tiek prisideda prie namu ruosos ir mazieji,bet aisku,maximumas tenka man.
    Ir netgi galedama skirti visa laika namu puoselejimui ir tarnystei,pagalvoju kaip butu smagu tureti pagalbininke karta per savaite ar net i menesi,kuri ateitu ir iskuoptu visus kampus ir ne todel,kad neturiu laiko,bet kad pebegti nuo rutinos ir to paties per ta pati.
    vis pagalvoju gal butu kitaip jei gyventume savo nuosavame buste,o ne nuomojamame,bet ko gero ir ten rutina galu gale kazkada aplankytu.
    Todel po truputi pratiname vaikus tvarkytis ir prisideti prie namu ruosos,bet dar apie bendra namu tvarkyma reikia kuriam laikui pamirsti…:)
    Tikiuosi kitos mamytes pasidalins kokiais smagiais patarimais kaip ta tarnyste praskaidrinti ir pasmaginti,kad nebutu ji tokia pilka.

    • maravilia parašė:

      Na žinokit mes persikėlėm neseniai į savo būstą. Galiu paguosti, kad netvarka nuomuojamame bute taip iš proto nevaro 😀 savuose namuose atrodo kiekvieną smulkmenėlę pastebi ir tos įdealios tvarkos noris dar labiau…

  5. Lina parašė:

    Dar papildant sia tema galiu pasidalinti kaip sukasi keletas mano draugiu. Viena turi du vaikucius ir dirba pilnu etatu,bet viena karta per menesi ar pora kartu turi namu tvarkytoja,o skalbinius jai padeda iveikti sauni aukle,kuri priziuri viena is vaikuciu arba abu kai suserga vyresnelis.
    Kita gi, namu tvarkytojos ko gero neprisileistu net per kilometra… 😀 :D, nes yra nereali darbstuole ir svaruole,kuriai namu ruosa ir maisto gaminimas yra malonumas,tad kai praleidziu su ja koki pusdieni pasikraunu tos energijos ir tranystei atsiduodu lengviau kuriam laikui…:D

  6. 333 parašė:

    Mano nuomone, namų ŠEIMININKĖ, PAGALBININKĖ vadinkit kaip norit, yra GĖRIS., jei šeimoje tiek vyras tiek ir moteris dirba nuo 8-17 val. ir turi bent vieną vaiką. Man niekaip į galvą netelpa kaip galima profesinėje srityje pasiekti kažką, jei: keliamės 6 val., patys ruošiamės puošiamės, tuomet ruošiame vaikus į darželį (deja nesu pasiekusi tokio auklėjimo lygio, kad keturmečiai patys apsirengtų), darželis apie 7.45 (idealiu atveju), mane vyras pakeliui užmeta į darbą (turime tik vieną automobilį), kai kas vėluoja į darbą (labai blogai). 17.20 val. privažiuoja kaip aš vadinu „mano taxi“, lekiam vaikų pasiimti iš darželio. Namuose 18 val. Savo pietų metu dažniausiai būnu nupirkusi produktus reikalingus vakarienei (papildau šaldytuvą, spinteles, ko pritrūkai nenusipirkusi per didįjį apsipirkimą šeštadienį). Greit nusirengiu striukę, nusiaunu batus, rankos po kranu ir varau gaminti vakarienės. Tuo tarpu vyras sprendžia vaikų problemas, persirengia ir t.t. Gaminu. Dažniausiai vakarienė būna „ale pietus“, nes ir pati noriu normalaus maisto, o ir vyras nešasi į darbą. Nesigauna man per 20 min. patiekti šilto maisto ant stalo, užtrunku apie valandą ir vis save graužiu na kodėl negaliu pakišti vaikams ir sau fleiksų ar dar kokios nesąmonės…Juk sutaupyčiau laiko, galėčiau (?) knygą paskaityti (cha cha vienas ateina prašo nupiešti kažką, antras ateina su savo bėda, kad brolis/sesė liežuvį parodė, trečias prašo, kad įpilčiau atsigerti), pasitobulinti profesinėje srityje (gi būčiau patrauklesnė darbo rinkoje ar kaip ten sako) ir pan. Dar gi ausis ir akis pasiekia informacija, kad reikia sveikai maitintis. Tiek jau to tos knygos, makaluoju kiek įmanomą sveikesnę vakarienę. Kadangi jau pavasaris, vaikai tik grįžę iš darželio pasilieka lauke. Tad 19-19.15 val. kviečiame vaikus iš lauko, pačiame žaidimų įkarštyje. Sureguliuojame, kad būtų rankos nuplautos. Sėdame valgyti. Jei viskas sėkmingai praeina apie nuo 20 val. vaikai dar turi pusvalanduką filmukams, žaidimams, pagaliau prisiglausti prie mamos ar tėčio. Viskas. Tuoj tuoj bus tėvų laikas, bet dar reikia tris nuprausti, sužiūrėti ar dantys išvalyti, prieš miegą išbučiuoti, 5 kartus vandens atnešti į lovą, išklausyti, kad brolis neleidžia miegoti ir t.t. ir pan. ir nepykite…bet pasakai jau neturiu nei aš, nei tėtis degalų. Į tarpus dar sureguliuoju rūbus, kuo rengsis ryte. Viskas game over…..Bukai žiūriu ŠUOLĮ, CHORŲ KARUS ir dar visokį šlamštą. Veidrodžiai nevalyti palauks. Į tarpus pagalvoju kaip norėčiau, kad mano vaikai pradėtų mokintis anglų kalbą. Juk sako, kad kuo anksčiau pradedi, tuo geriau įsisavina žinias. Bet…visi būreliai arba dieną, arba 17,3 val. prasideda. Na niekaip čia man tos valandos nesutelpa. ir dalyvauju darbo pokalbyje. Pozicija ne kasininkės, bet ir nedirektorės. Turiu bakalauro diplomą, vienokios ar kitokios darbinės patirties, nesu super specialistė, na bet sakykim, nesu „dūra“. Tam, kad galėčiau prisidėti prie šeimos biudžeto, kad turėčiau už ką atvykti į darbą, padoriai apsirengti, kad per užtarnautas atostogas galėčiau nuvykti 5 dienoms prie jūros ir pan. manau, kad 600 € nėra per daug. Ir manęs klausia ką laisvalaikiu mėgstu veikti arba kai vaikai sirgs, tai turėsite kas juos prižiūri. Nežinau kaip jums, bet man tai griūk negyvas vadinasi. Ir galvoju, kad jei turėčiau, kas man vaikus prižiūri ir mėgčiau keliauti, tai tikrai nesėdėčiau čia prieš jus, o turėčiau savo versliuką ir pas mane ateitų namų fėja. (Turėjau tokį malonumą moterį, kuri ateidavo į savaitę kartą sutvarkyti buto, bet išsiskyrė keliai, nes pirma) dirbo valdiškai, antra) dzin tie kranai nevalyti, geriau pirksiu Beatos duoną.) Tuomet vaikščiočiau į seminarus kaip teisingai maitintis, kaip teisingai vaikus auklėti, kaip būti gera žmona, sportuočiau, nes velnias tas pilvas kišasi. Skaityčiau knygas, užsiimčiau labdaringa veikla. Žodžiu būčiau…nerandu žodžio…gal COOL. Tai va taip, o kol kas mano namų fėja yra džiovyklė, indaplovė, ir tam tikrose situacijose „dzen budizmas“.

    • Viktorija parašė:

      Skaitau ir galvoju… Na ir kaip tie zmones žino kaip as gyvenu :))) o ištikrųjų tai paskaičius tik pagalvoji kaip mes ištikrųjų visi panasiai sukames kaip peles rate. Kai po keturių metu vaikų auginimo pradėjau dirbti taip pat kilo minčių apie tvarkytoja. Nes kg tik krito ir nesupratau kaip dienos bėga. O viena vaiką vežiojam i treniruotes keturis kartus i savaite. Tai grįžtam po septynių. Tai jau man ne iki maisto. Žodžiu jeigu tik yra sąlygos nera čia jokios nei gedos nei nuostabos pagalbininkes namie.

    • Giedrė parašė:

      Štai todėl aš ir nenoriu trijų vaikų:)

  7. Ieva parašė:

    Namu ruosos pagalbinike… Tai mano sena svajone… Be galo noreciau tokios stebuklingos fejos, kuri sutvarkytu kartais namus, islygintu rubus, kartais isvirtu valgyti. Nereikia, jog tai butu pastoviai, bet kartais taip noretusi… Bet nors ir labai daug laiko namu ruosai ir maistui iseina, bet man vistiek siuo metu svarbiau vaiku bureliai, nedideles isvykos savaitgaliais su seima. Jei tik finansai leistu, nieko nelaukus skelbciau tokios namu fejos paieskas! Bet ir pasvajoti gera. Kartais man ne malonumas tvarkytis, ypac kai viskas sutvarkyta ir kvepia svara. As tik uz tokias pagalbininkes ir baltai jums pavydziu, kuriu namuose tokios fejos gyvena! O kol kas as pati esu musu namu feja! Va kaip graziai sau diena praskaidrinau! Linkejimai visoms mums, juk esam is esmes visos namu fejos!

  8. Ilona parašė:

    Nesuprantu tokio atskiro darbo kaip lyginimas 🙁 Nieko nelyginu! Rankšluosčiai frotiniai, drabužiai iš tokių audinių papurtai padžiauni ir viskas.Ką ten lyginti kad net žmogų samdytis? Esame trijų asmenų šeima 😉

    • IngaLi parašė:

      Baltiniai, kelnes (ne dzinsus turiu omenyje), palaidines, sukneles, sijonai. 4 asmenu seima

    • Inga parašė:

      Pas mus trijų asmenų šeima, bet lyginimo turim tikrai daug: dauguma drabužių (kelnės, džinsai, sijonai, suknelės, beveik visos palaidinės, marškiniai, plonesni megztiniai), visa patalynė, virtuviniai rankšluosčiai (tie iš plono audinio; negaliu pakęst, kai jie po skalbimo atrodo lyg iš š… ištraukti). Lyginu kartą per savaitę didžiulį kalną. Bet galiu pasidžiaugti tuo, kad turiu tam laiko (esu motinystės atostogose) ir man šis darbas patinka 🙂

    • Giedre parašė:

      Mano seimoj taip pat nebera lyginimo, kaip atskiro darbo, net susimasciau, bet nera, ir nevaikstome susiglamze… lygininau tik kai dukra buvo maza. dziaustau viska taip rupestingai ir islygindama, kad pries rengianti tik brukstelim lygintuvu kiekvienas savo rubeli

    • Dina parašė:

      Norėjau pasisakyti dėl lyginimo. Aš negyvenu Lietuvoje jau ilgai ir grįžusi pastebiu didžiulį skirtumą, kuris įvaro daug streso. Vanduo Lietuvoj labai kietas, drabužiai ir plaukai būna siaubingi. Tad tikrai viską tenka lyginti, o plaukai tai net neatsigauna man būnant Lietuvoj. Namie mes naudojam drabužių džiovintuvą, tad lyginti nieko nereikia. Manau, kad kitoks vanduo, nes drabužius atsivežu tuos pačius, bet jie visai kitaip atrodo išplauti ir išdžiovinti Lietuvoj… na, sunku paaiškint man… gal dar kas su tuo susidūrėte? Šiaip lyginti man vienas iš mėgstamiausių užsiėmimų, reikia tik geros muzikos – ir tikra terapija. Tai aš turiu tokią dėžę, į kurią metu „kreivesnius“ drabužius, ir kai jų prisikaupia, užsiimu terapija kokį kartą per porą mėnesių 🙂

  9. Lina parašė:

    O kodėl namai turi būti kaip iš „interjero žurnalo“?Tai tik įpiršta norma, kad viskas turi būti sudėliota pagal liniuotę.Juk tikrai nieko neatsitiks ,jei koks daiktas ir nepedėtas į jam skirtą vietą.Skiriu du terminus:netvarka ir nešvara. Taigi, kad nešvaros nebūtų , kartą per savaitę pasikviečiu pagalbininkę, o kitomis dienomis vadovaujuosi posakiu : Dulkė guli -ir tu pagulėk(kad ir su knyga rankose ), tikrai nuo to tik tapsime laimingesni .

    • Irute parašė:

      oi kokia sauni mintis! reiks pasakyti vyrui. As isvis nelabai suprantu daugelio mamyciu/moteru poziurio, kad namai turi blizgeti. Namai turi buti jaukus ir patogus juose gyvenantiems, ir tiek. o kai mes grizome is Svedijos gyventi cionais tai isvis jauciuos keistai eidama pas kai kuriuos draugus(ypac maniskis man pabaksnoja- va matai!) – mamytes dirba, bet namuciai blizgete blizga. Kyla tada klausimas a) kas uzsiima su vaikais b)kada pabendrauti su vyru? todel pagalbininke ir yra gerai
      As uz tai kad bendrauti su vaikais ir vyru o visa kita kaip nors

  10. jurgutis13 parašė:

    Nagi, pasvajokim…. Jei turėčiau burtų lazdelę, tai padaryčiau taip, kad žmogui nereiktų valgyti, nes tada dingtų kalnas problemų:)
    1. susitaupytų laaaaabai daug pinigų, nes nereiktų pirkti ne tik maisto, bet ir indų, ploviklių ir pan.
    2. susitaupytų laaaaaabai daug laiko
    3. susitaupytų laaaaaabai daug nervų
    4. kiltų mažiau ginčų ką valgyti- skaniai ar sveikai
    5. netektų girdėti „aš šito nevalgysiuuuuu“
    6. atsirastų papildomas laisvas kambarys namuose, nes nereiktų virtuvės
    7. galima būtų skirti maximaliai savo energijos maloniems užsiėmimams.
    Žinau, kad čia visiškos sapalionės, bet gi pasvajoti nedraudžiama. o kol tai yra neįmanoma, tai sukandi dantis ir dirbi tuos darbelius. Šeimininkės ir aš norėčiau- labiausiai man jos reiktų namų šveitimui:)

  11. EditaP parašė:

    Kai šeimos finansai leidžia aišku gerai namų šeimininkė. Girdėjau jog patikimą ir rasti sunku, čia panašiai kaip su vaikų auklėmis jeigu imi be rekomendacijų tai ir visokių nutiktų gali būti. Aš asmeniškai namų šeimininkės neturiu, o ir jeigu ir nusprengčiau samdyti, tai iš savo šeimos atimčiau kitas pramogas, kurias galime sau leisti už tuos pinigus. Mano šeima aš ir ketvirtokas sūnus. Aš tiesiog planuoju savo darbus iš anksto ir manau kad viską spėju padaryti. Esu dirbanti mama ir dirbu tikrai visą darbą dieną. Po darbo spėju ir į sportą ir į parduotuves ir vaiką iš vakarinių būrelių parsivesti. Maistą tikrai gaminu namuose, nes sūnus sako jog mokykloje neskanu. Savaitgaliais mėgstam valgyti ne namuose, namų ruoša ir skalbimai vyksta dažniausiai penktadienį po darbo (nes trumpesnė darbo diena). O be to ir vaikas turi pareigas namų ruošoje, o tos mamos kur turi tris vaikus tai trigubai daugiau rankų turi 🙂 Taigi viską suplanavus viską galima spėti ir savaitgalį laisvą turėti. Aišku kartas būna koks šeštadienis skirtas namų ruošai t.y generaliniai tvarkai padaryti (langu valymas ir t.t) Ir todėl aš niekaip nesuprantu tų savo draugių kuriuos sako jog visą savaitgalį skyrė namų ruošai , o dar be to ir turi vyrą ir vaikus., butą tokį patį kaip mano (bet padėjėjų tai tikrai daugiau).

  12. RASA parašė:

    sukuosi greitai,namų tvarkymą priimu kaip sporto klubą,gaminti patinka,viską planuoju,kai buitis užknisa,padarau 1 dienos pertrauką ir vėl pirmyn.O namų šeimininikė aišku kad yra geras dalykas ypač tiems kas gyvena didmiesčiuose ir atstumai kitokie negu mažam miestelyje

    • Rima parašė:

      ….puikiai, Rasa, pritariu….du vaikus užauginau, dariau viską apie ką rašė nuostabioji autorė ir nieko….net nesumąastydavau, kad tai sunku…

      • 333 parašė:

        o man pasirodė, kad šis straipsnis ne apie tai kaip sunku, o kaip spėjate uždirbti pinigus, atlikti tam tikrus darbus namuose, skirti dėmesio vaikui/vaikams, vyrui, draugams, giminėms. Ir ar lieka to laiko sau: grožiui, sportui, savęs lavinimui, tobulėjimui, karjerai, draugėms ir pan. Ir kaip įmanoma suderinti, kad ir vaikai augtų teisingais žmonėmis, ir sveikai šeima maitintųsi, ir namai pagal kiekvieno supratimą būtų tvarkingi, ir karjera ok., ir dar daug dalykų, kurie atsitinka tose pavyzdinėse šeimose iš kurių tarsi nori mokintis.

  13. Vaiva parašė:

    Pasvajot, tai pasvajoja turbūt daugelis, bet gal čia būtinas reikalas, kai namas ar butas didžiulis ar didelė krūva vaikų. O kukliam būste galima ir pačiai apsisukti. Jei koks didelis projektas darbe užpuola, galima dieną kitą ir nesitvarkyt, nesugrius gi nuo to namai. Tada pasireiškia vyras būtiniausiuose dalykuose. Kai namai pastoviai spindi, man net nejauku. O kaip smagu viską iščiustyt po intensyvaus darbo laikotarpio: ir galva pailsi, ir rezultatas džiugina 🙂

  14. Si parašė:

    Nusprendžiau šįkart parašyti ir aš. Žinoma, namų šeimininkė, kuri ateitų keliskart per savaitę sutvarkyti namų, būtų puiku, bet galima ir be jos apsieiti. Esame trijų, bet greitai būsime keturių, asmenų šeima. Sūnų nuo pat mažumės mokome tvarkos, todėl kas vakarą, o dažnai ir baigus konkrečią veiklą, raginame susitvarkyti, todėl didelės netvarkos namuose būna retai. Taip pat jis grįžęs iš lauko žino, kur pasikabinti striukę, pasidėti batukus ir kepurę. Su vyru taip pat esame pasidalinę darbais: lyginu jo marškinius ir sudėtingesnius drabužius (pvz., savo sukneles, sūnaus kai kuriuos drabužius, kelnes), vyras lygina visus kitus skalbinius (rankšluosčius, pataline ir pan.). Taip pat vyras atsakingas už generalinę tvarką kartą per mėnesį ir susitvarkymą savaitgaliais. Man tuo tarpu tenka tvarkos palaikymas savaitės eigoje ir savo erdvės, t.y., virtuvės, tvarka, bei vonios kambarys. Taip pat man priklauso šeimos pietūs (taip pat ir į darbą), vakarienė, užkandėlės vaikui į darželį paruošimas, savaitgalio pietūs, nors vyras mus palepina savaitgalio pusryčiais 😉 Gaminti patinka, nes dažnai tai darau su sūnumi (2 metai ir 2 mėnesiai), jis tuomet noriau valgo, nes matė ir prisidėjo prie viso proceso. Visad stengiuosi gaminti sveikai, o gaminu pati, nes manau, kad parduotuvėje kokybiško maisto nerasime arba jam išleisime išties nemažai. Todėl pati kepu ir pyragus ar sausainius pasilepinimui. Apsiperka mūsų šeimoje vyras kartą per savaitę, nes tiesiog nemėgstu parduotuvių ir jeigu tai reikėtų daryti man, viską pirkčiau tik internetu (džiaugiuosi, kad jau yra tokia galimybė) O mano vyrui apsipirkimas patinka, todėl tai nėra kaip atskiras darbas 😉 Nors kartais grįždama iš darbo užsuku vieno ar kito produkto, kurio prireiks vakarienei, bet tai būna retai.
    Rytinis pasiruošimas į darželį priklauso mano vyrui, nes į darbą išeinu anksčiau. Todėl sūnų iš darželio pasiimu jau aš. Taip esame sutarę, nes mūsų darbuose sunku įtilpti į 8 valandas ir tai vienam, tai kitam reikia ilgėliau pasėdėti darbe, skirti laiko pasitobulinti ir pan. Todėl juokauju, kad savo viršvalandžius dirbu iš ryto (nes galiu pati pasireguliuoti, kada eiti į darbą (tai dažnai būna 6-7 val., o jeigu reikia ir anksčiau), o vyras savuosius dirba vakare. Kol kas dar nekyla būrelių klausimas, nes sūnus daug veiklų turi darželyje, bet, manau, kad atsiradus poreikiui išspręsime ir tai.
    Ir vakare, ir savaitgalį veiklas ir išvykas planuojame pagal turimus susitarimus susitikti su draugais ir artimaisiais, gerą orą, vykstančius renginius, o ne pagal tai, kiek reikia skalbinių išlyginti, ar kad reikia namus susitvarkyti. Manau, kad šeimos ryšiai yra svarbiau nei skalbiniai ar dulkė ant stalo (nors ir tai pasitaiko retai, kai bent kartą per savaitę pereini su šluoste, juk tai tetrunka vos 5-10 min.). Ir negaliu sakyti, kad gyvename netvarkingai ar nešvariai, tiesiog gal to tvarkymosi, tarnavimo ar kaip bepavadinsi nesureikšminame. Taip, tenka ir man valanda ar dvi praleisti virtuvėje ruošiant pietus, sukaisti tvarkant vonios kambarį, bet kai matau patenkintus savo vyrų veidus, rūpesčiai nublanksta. O ir savo vyro dažnai esu palepinama, todėl ir tie darbai nebeatrodo tokie jau sunkūs ar grėsmingai ryjantys laiką 😉
    Taigi va tokie mūsų darbai ir jų pasiskirstymas 😉

  15. sc parašė:

    Turim!Kasdien ateina, namus sutvarko,isskalbia(masina),islygina ir su vaiku pabuna kai jis grizta po darzelio.Sventaja vadinam mes ja!:)

  16. Ilona parašė:

    Mūsų šeima du tėvai, du vaikai (pirmokė ir pirmakursis) ir šuo. Kartą per savaitę visai dienai ateina mano mama: sutvarko namus, pagamina valgyt. Man tai labai didelė pagalba, nes lieka laisvi savaitgaliai. Tiesa, yra ir niuansų 🙂 Kartais grįžę neatpažįstam savo namų – mano mama labai energinga moteris, todėl mėgsta perstatinėti baldus. Arba nusprendžia pakeisti tvarką spintoje. Arba taip „sutvarko“ mano darbinį stalą, kad nerandu dalies popierių 🙂 Bet vis tiek esu jai labai dėkinga ir ypatingai mėgstu tas dienas, kai grįžus po darbo randu švarius namus ir šiltą vakarienę ant viryklės, sočius vaikus ir šunį. Ir nesvarbu, kad vėl kažko negalėsiu rasti ir teks skambinti mamai ir klausti kur „nutvarkė“ tą ar kitą daiktą 🙂

  17. Natali parašė:

    Kai auginau savo tris vaikus tai daug labai padejo mano mama- ir namus sutvarkydavo, ir vaikus po mokyklos-darzelio priziuredavo, ir i burelius nuvesdavo- be galo esu jai dekinga ir myliu ja 🙂
    Dabar ta pati darau as savo dvieju vaiku seimose, vienas dar su mumis gyvena be seimos, kiti du su seimomis gyvena netoliese, todel karta per savaite sutvarkau kiekvieno is ju namus, kiekviena kampeli isvalau, issveiciu, ir su anukeliu po darzelio pabunu kol tevai grizta.
    Dirbant ir auginant vaikus namu pagalbininke ar seimininke tikrai reikalinga, be jos sunku, imanoma, bet… tiesiog tada pats sau asmenisko laiko jau nebeturi, o juk norisi ir knyga paskaityti, ir koki nors kluba ar kursus lankyti ar rankdarbiais, tapyba, fotografija uzsiimineti- tam viskam reikia laiko.

    • Dana parašė:

      Super moteris. Pagarba!

    • Raimonda parašė:

      Sauni,mama,anyta.Smagu,kad suprantate,kad jauni zmones turi turet laisvo laiko,o ne vadovaujates tuom,kad Jusu paciu vaikuciai ,tai patys ir sukites kaip ismanot.
      Sekmes Jums.

  18. Rasa parašė:

    Dabar aš grįžau mokytis, kolkas spėju viską ir visur…bet kai dar dirbau, gyvenimas buvo baisus, netvarka tai ne tik dulkė, tai ir neklotos lovos, išmėtyti daiktai, rūbai, žaislai, paliktas kavos puodelis, nutaškytas stalas kokiu tai jogurtu, išlietas pienas šaldytuve…viską turi iškuopt, ryt taip pat, poryt irgi…vyras grįšta prieš vaikui einan miegot, o aš nekenčiau savęs, nes nebeturiu jėgų piešti, šokti, dainuoti su vaiku, laiko..kaikurios moterys sugeba iškart pagriebti žaislą ir įmesti į dėžę, iškart padėti knygą į vietą, megztinį į spintą, be galo jomis žaviuosi, kitu atveju namų tvarkytoja būtinybė! 🙂

  19. Ligita parašė:

    Laba, aktuali tema 🙂 Mes esame 5 asmenų šeima, gyvename užmiestyje (5 km nuo Utenos), todėl vien dėl gyvenamosios vietos surasti namų pagalbininkę sudėtinga, nes reikia vairuojančio žmogaus arba bent tokio, kuriam neatgrasu būtų važiuoti autobusu. Kitas dalykas, pasirinkimas labai susiaurėja, nes net valymas kitam yra per sunkus darbas. O samdyti žmogų, kuris dirba bet kaip – nemanau, kad kas nors norėtu. Todėl namų pagalbininkės neturiu, nes negaliu rasti tinkamo žmogaus. Sukamės kaip įmanydami patys. Darbas darbą veja, nekalbant apie tai, kad norisi ne tik namų švarių, bet ir aplinkos (gyvename nuosavame name). Dėkingas yra vienas dalykas, jog abu su vyru nesame susaistyti griežto darbo grafiko, laiką galime planuoti. Tačiau kas dirba individualiai žino, kad jei nedirbi tai ir pinigų nėra 🙂 Mano vyro darbas toks, kad jis važinėja į užsienį, todėl į mėnesį 2 savaites aš lieku namie viena su vaikais. Tas laikas būna sudėtingesnis, bet ir prie to įpratome. Tokiais tarpsniais mano diena prasideda 5.30, žiemos laikotarpiu užkuriu pečių, tuomet 30 min. vedžioju šunis, tada lekiu į dušą, keliu vaikus, rengiuosi, šukuoju plaukus (trys mergaitės 🙂 ) gaminu pusryčius (dažniausiai iš vakaro jau būnu suplanavusi ką darysiu), valgom ir 7.45 išdrožiam iš namų. Dičkė (14 m.) į mokyklą, o kitas dvi (7 ir 2 m.) į darželį. Pati darbe būnu 8.30. Darbo metu nuvežu vyriausiąją po pamokų į sporto būrelį bei į žirgyną ir visuomet stengiuosi apsipirkti maisto produktų jei kažko trūkstą (didysis apsipirkimas būna penktadieniais). 17.30 būnam namie, tuomet vakarienės gaminimas ir t.t. Turiu vineą taisyklę, visuomet stengiuosi kas dieną atlikti po vieną namų ruošos darbą, pvz. nuvalau dulkes, išplaunu tualetus, dušinę, vonią, žodžiu, kad nesusikrautu darbai į vieną. Rūbų jau seniai nebelyginu, tą daro kiekvienas šeimos narys pats (savo), išskyrus mažiukę 🙂 Aišku ir darbai lauke, kurių daugumą padaro vyras, bet jų netrūksta ir man 🙂 Jokio sporto klubo nelankau, baisiai norėčiau patobulinti anglų k. žinias, bet tam neturiu laiko, vienitelis malonumas knygos skaitymas atsigulus vakare, bet greit lūžtu 🙂 Aišku, vaikai mano jau nebėra tokie leliukiniai ir daug pagelbėja, bet namų pagalbininkė būtų nerealu 🙂

  20. Dina parašė:

    Dauguma moterų Lietuvoje gyvena nuo algos iki algos,tai realybe…tiesiog reikia planuoti darbus,daiktus deti į vietą,kasdien sutvarkyti nors po viena kampą ir namai nebus sujaukti+šeimos narių pagalba( namų tvarkytoja karta į savaite,turint namą tai tikrai butu neblogai,bet yra kaip yra…)

  21. Giedrė parašė:

    Neskaičiau visų komentarų, dėl to atsiprašau jei kartosiuos su kuo nors. galiu duoti patarimą visoms iš savo patirties (ir tik nereikia pradėti visų tų „jezusmarijakasperprabanga“). Taigi, mielosios, jei norite, kad lyginimas nebūtų kančia ir užimtų kuo mažiau laiko, tereikia turėti du daiktus: džiovyklę ir lygintuvą su garo rezervuaru. Viskas:) Džiovyklė drabužius padaro minkštučius, dėl to daugelį jų pakanka laiku išėjus tik rankomis gražiai išdėlioti, paglostyti ir paskui susirinkti. lyginti nereikia. O garo lygintuvas bet kokį drabužį ar patalynę kiaurai „pervaro“ vienu perbraukimu. Žodžiu, neseniai buvo sugedusi džiovyklė, drabužiai džiuvo naturaliai, tai man po to buvo šokas – jau nebeatsimenu, kada tokius „dratus“ lyginti teko, jau net ir garas momentais negalėjo padėti. taigi, tikrai tikrai šie du daiktai labai palengvina buitį ir ne karvę kainuoja:) Rekomenduoju:)

    • 333 parašė:

      koks pas jus lygintuvas? Gundausi įsigyti. Kaip suprantu Jūs labai juo patenkinta, tai aš ir tokio norėčiau 🙂

      • Giedrė parašė:

        Man tai vienas geriausių buitinių prietaisų ir super pasiteisinęs pirkinys. mano Carol firmos, pirktas seniai, prieš kokius 7 metus ir ne LT. Manau šiais laikais jie dar modernesni. Aš kai pirkau, tai konsultantė teiravosi, kokios dydžio mano šeima, nes jie rekomenduojami šeimoms nuo 4 asmenų (mano šeima – 3), kadangi būten nuo tokio kiekio apskaičiuota, kad jie labai pasiteisina. Juk lygindamas vieną patalynės komplektą per savaitę gali ir nepajusti didelio skirtumo tarp sutaupomo laiko, tačiau lygindamas 3-4 kartus daugiau, tikrai pastebėsi. Nuoširdžiai sakau – šie du daiktai labai labai ryškiai palengvina buitį. O aš esu pedantė, nekenčiu susiglamžiusių rūbų, bet tikrai – vaiko rūbų, savo įvairių medvilninių gaminių tikrai galima nelyginti išėmus iš džiovyklės – bet būtina sąlyga – išdėstyti kur nors ant lovosir paglostyti:)

  22. Lempa parašė:

    Teko gyventi rytų šaly dideliam name. Atskiram namuke gyveno šeima, kur vyras prižiūrėjo sodą, o moteris -namus. Tai man ta patirtis visai nepatiko -visą dieną po namus šmirinėjantys „tvarkytojai“, sunkumas po to susirasti savo daiktus ir t.t. Porelė buvo visai malonūs ir geri žmonės, bet privatumo nebuvimas man labai trukdė. Rytiečiai į namų tvarkytojus žiūri kaip į baldus, tai nekreipia dėmesio, aš ne taip „poniškai“auklėta, tai buvo blogai. Atvirai tariant, aš ir Lietuvoje gyvendama retai išsikviečiu tvarkytoją, nes man nepatinka svetimi žmonės namuose. Trumpai tariant, man lengviau susigyventi su betvarke, nei su namų „darkytoja“:)

  23. Inga parašė:

    As pradejau dirbti, kai sunui suejo 2 metai. Ir pradejau pilnu tempu (40 val.) per savaite. Pradzioje tikrai pastebejau ir paciai net nesmagu budavo, kad namai ne tokie tvarkingi, kaip buvo iki to. Nes kartais net jegu nelikdavo grindu plovimui. Dabar isivaziavau ir stengiuosi kiekvienai dienai skirti svarbu viena darba (vonios ir WC tvarkymas; grindu plovimas ir t.t.). Man toks planavimas pasiteisino. Ir stengiuos, kad savaitgalis taptu poilsio diena. O ne nebaigtu darbu lavina. O kitus darbus atlieka skalbimo masina, indaplove ir t.t. As galvoju, kodel namai turi atrodyti, kaip interjero salonas??? Juk namai ir yra namai. Juose svaru, kvepia pagamintu maistu, ant stalo neperskaityti laikrasciai, o ant grindu dar nevisi sudeti vaiko zaislai……
    Apie viena pagalbininka pasvajoju – grindu plovimo robota 🙂

  24. Agne parašė:

    O as kiekviena isskalbta rubeli isciupineju, lengvai papurtau, pratampau, sutvarkau kisenes, graziai padziaunu, o isdziuvusius juos graziai sulankstau ir sudedu i spinta. Viskas! Ju nereikia lyginti. Su patalyne taip pat.Labai cia svarbu kokia medvilne renkiesi, viena reikia lyginti, kita sulankstyta issitiesina.Pas mane lyginamu drabuziu labai mazai, nes tikrai nemegstu to daryti 🙂
    Ir tikrai baltai pavydziu toms, kurios gali sau leisti namu tvarkytoja bent kelis kart per savaite. Kita vertus, man net geda butu kam pasakyti, kad namu pati nebesusitvarkau 🙂

  25. Daiva parašė:

    Sveikos mamos! Mes irgi 4iu asmenu seima, vaikai 12 ir 10 metu. Abu su vyru dirbam visa savaite. Bet lieka laiko iskyloms ir knygoms ir sportui, 3-4 k i savaite (2x aerobika ir 2x pabegiojimas po valanda). Su seimininkemis vis nenusiseke kazkaip tai dabar neiko neturim, patys tvarkomes. Nu ka – svarbiausia paplanuoti ir atrinkti kas svarbu ir kas nelabai. Stengiuosi pirkti tokius drabuzius kuriu nereikia lyginti – ypac vaikams (trikotazas, vaikisku dzinsu pvz as nelyginu – graziai padziaunu ri viskas). Patalynes ir ranksluosciu nelyginam jau daug metu – galima patalyne pasitaikyt nusipirkt kad ne taip stipriai glamzytusi. Labai svarbu netureti namuose per daug daiktu. Is apsipirkimo padarem sporta – suplanuojam sestadienio ankstu ryta lovoje su kava ka kiekviena diena sekancia savaite valgysime, ir tiesiog nusiperkam viska. Dar extra i turgeli trumpam uzsukam, bet totaliai nedaugiau 1.5-2 val i savaite visi pirkiniai kainuoja (maistas). Sestadieni ryte po apsipirkimo as lekiu i treniruote – tai labai ribotas laikas gaunasi 🙂 Nesistengiu laiko saskaita visas akcijas surankioti – tai labai padeda. Jei vaiku ledai baigesi – nelekiu i parduotuve pirkti. Siek tiek darzoviu ir kito maisto tai aisku tenka ismesti apsiperkant 1x i savaite – bet tikrai labai nedaug ir del to sau galvos nesuku, visko juk negali sutaupyti. Na, namie man svarbiausia kad nebutu primetyta daiktu, issiurbtos dulkes ir svieziai pagaminta vakariene kiekviena diena (pusfabrikaciu neperkam). Vyras marskinius darbui lyginasi patis (dekui anytai), ir taip pat ismoko visai neblogai gaminti (tada as galiu sportuoti). Turiu prisipazinti spintose tai nekokia situacija – tvarkau kai jau negaliu daiktu surasti.. gal 1x i metus 🙂 tada ir senus drabuzius prametau…. .Bet jau seniai nusprendziau akd man svarbiau nulekti i aerobika ir gerai jaustis negu tvarka spintose. Mielos mamos, nesistenkite visko daryti maksimaliai gerai ir dalinkites darbu su vyru, ir viskas bus gerai. Beje didelis laiko rijikas yra televiozorius – nebuvau isijungus gal 4-5 metus (klausau radija masinoje), jei ziuriu – tai savo filmus, be reklamu… Vakarais maloniau knyga paskaityti arba prie kompo prisesti… 🙂 Gero savaitgalio 🙂

  26. Aušra parašė:

    Na, aš taip pat pasidalinsiu savo patirtim 🙂 Iš prigimties esu (o gal buvau?) pedantė. Jei namuose betvarkė – nu niekaip negalėdavau atsipalaiduoti. Vis kirbėdavo galvoje amžinas priekaištas. Nuolat stengdavausi, kad viskas būtų kaip „iš žurnalų“. O juk gyvenimas nestovi vietoje – tobulėjame, augame, einame pirmyn, dirbame vis daugiau, įvairiapusiškai tobulinamės, šeima didėja, dar, pvz., kokį augintinį įsigyjame, ir namuose vis daugiau reikia tvarkytis, o to laiko, atrodo, turime vis mažiau ir mažiau. Žodžiu, priėjau tokį gyvenimo tarpsnį, kai veiklos/darbų/sumanymų turėjau tiek, kad jau nebeužteko valandų paroje. Nebeturėjau laiko ne tik sau, bet ir KOKYBIŠKAM bendravimui su šeima (ramiems šiltiems pokalbiams be bėgimo, apsikabinimams, kvailiojimams, SMAGIEMS dalykams!). Pavirtau dirbančia-tvarkančia-valančia-verdančia-plaunančia suplukusia mašina be manikiūro nuolat susirūpinusiu veidu… Turėjau kažką daryti. Supratau, kad noriu būti namų fėja (kaip čia kažkuri labai gražiai pavadinote), o ne namų „darkytoja“ 🙂 ir kad šeimos ryšiai daug svarbiau, nei neišlyginta patalynė, ir kad AŠ ESU MOTERIS! Kad mano paskirtis šiame pasaulyje yra būti gražia, miela, švelnia, LAIMINGA būtybe, prie kurios gera prisiglausti vyrui ir vaikams. Tad ėmiausi veiksmų. Stebuklingos namų šeimininkės, deja, kol kas negaliu sau leisti (nors tikrai pritariu, kad jos yra GĖRIS), bet padariau štai ką: a) nusipirkau gerą siurblį-robotą, b) apsipirkinėju beveik TIK internetu (ne tik maisto produktus, namų apyvokos prekes, bet ir vaikų žaislus, drabužius, knygas, kosmetiką ir t.t.), c) praktiškai nieko nebelyginu. Šlapius drabužius iš skalbyklės gerai ištampau/išpurtau, medžiagos tokios, kad praktiškai nereikia išdžiūvusių lyginti. Ateityje dar ir džiovyklę įsigysiu – nebereikės net ir purtyti 🙂 Ir SVARBIAUSIA d) pakeičiau požiūrį į absoliučią tvarką, sterilią švarą ir tobulą gyvenimą 🙂 Paklausiau savęs, kokią vaikystę prisimins mano vaikai? Ar tai, kad namuose visuomet būdavo nepriekaištinga tvarka ir jie NIEKUOMET nevalgydavo pusfabrikačių, ar tai, kaip jie smagiai leisdavo laisvalaikį su besišypsančiais tėvais? Ir kad to laisvalaikio būdavo pakankamai daug? Nes, na, būkime atviri patys sau: namuose palaikyti tvarką ir švarą, rūpintis šeima ir gaminti gerą maistą tikrai užtrunka daug laiko. TIKRAI DAUG. Tad kuo daugiau laiko ir jėgų visam tam reikalui atiduodame, tuo mažiau laiko lieka tiesiog buvimui ir bendravimui su mylimais žmonėmis. Be abejo, ir sau pačioms 🙂

    P.S. O dėl patalynės lyginimo, tai man čia toks klausimėlis iškilo… išlyginus patalynę, ji nesusiglamžiusi išbūna daugių daugiausiai iki pirmo miego. Tai kam tas patalų lyginimas??? Dėl vienos dienos grožio? Ar tos, kurios lyginat, po kiekvieno miego vėl perlyginat? 🙂 juk ne…? Jei sakysite, kad dėl higienos, tai šiuolaikinės skalbimo mašinos, muilas ir aukšta temperatūra higienos klausimus kaip ir išsprendžia… ar aš čia kažko nesuprantu…?

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.