Kaip jūs jaučiatės artėjant šioms Kalėdoms? Ramiai, patenkintos, kad pradėjote ruoštis prieš du mėnesius? Sunerimusios, vis laukiančios – kada, kada bus ta euforija, juk taip palaimingai jautėtės gruodžio pirmąją, kai pradėjome skaičiuoti dienas, o kur ta euforija dabar??? Ar supanikavusios – o-Jezus-nieko-nespėju, kas dabar bus??? O gal niekaip nesijaučiat, tiesiog kažkas, atrodo, vyksta už nugaros, kažkur ten, kur akis nemato, bet periferija jaučia, kad kažkas vyksta. Žinote, sakoma, kad kelionė iki tikslo yra svarbesnė už patį tikslo pasiekimą. Aš galiu dabar truputį irgi panikuoti: „o velnias ir vėl pagaunu save galvojančią apie vieną kitą dovaną” (bet dabar jau visas turiu ir dar – kaip gerai, kad galiu su sese pasitarti), antra vertus, aš priimu tokią truputį atsipalaidavusią, ištiestų kojų poziciją.
Šiandien buvau didelėje parduotuvėje (neslėpsiu Akropolio M tai buvo), užsukau, nes norėjau nuvesti mergaites (Izabelę ir draugę jos, Silviją) pačiuožinėti ant ledo (ledo rūmuose tuo metu buvo treniruotės), ant A ledo taip pat ledo ritulininkai siautė… Tai ką, galvoju, einu ieškoti mėtų, nes man reikia mėtų rytojui (NERADAU, JEIGU KĄ). Nuėjau, viską apžiūrėjau ir nufotografavau, kaip kokia seklė: mano žurnalas, kažkodėl ne toj lentynoj (nors jau du trečdaliai parduoti), aišku, kad nufotografavau savo juodą duoną (kurią Jurgis valgė po futbolo ir sakė, MAMA, KAIP SKANU!)
Dar šokoladą nufotografavau.
Nupirkau paskutinius briuselio kopūstus, tikrai paskutinius paėmiau, nežinau, nuo kada jie čia taip išpopuliarėjo??? Tada paėmiau pastarnokų, kurie Lietuvoje brangesni nei Anglijoje. Ir dar riešutų, ir, kaip visada, penkiolika kartų daugiau dalykų, nei planavau…Ir pagalvojau – aš pasiruošusi. Aš esu pasiruošusi, ateik pas mane, Kalėda, aš tavęs laukiu. Aš nesureikšminsiu tavęs ir priimsiu tokią, kokia esi… Ir žinote, vakar, tvarkydamasi namuose ir degdama žvakes vakare (patinka, kai vakare dega žvakės), aš pagalvojau, kad šiais metais, Kalėdas išgyvensiu du, o gal net ir visus tris kartus.
Vieną – kai gaminome žurnalą, dar vieną, kai filmavome laidą ir paskutinis kartas bus namuose, su šeima, kitą savaitę. Ir man tai neatrodo nei suvaidinta, nei netikra, veikiau tai palaima ir sėkmė, nes man jos neatsibosta. Bet, aišku, negalvokite, kad tarpuose nebūna visokių momentų, kai nori truputį nusirauti plaukus ir pagulėti ant grindų, kaip visko daug ir kaip nebegali…
Bet va, ateina tos šventės tokios, kokios jos yra, ir priimkime jas šviesiais veidais ir apsistatę imbieriniais nameliais... O jei rimtai, tai ši laida ir vėl – kaip ir praėjusiais metais – NEREALI. Tikrai, pasižiūrėkite, besitvarkydami namuose šeštadienio rytą. Visų pirma, tai noriu pašlovinti Klaipėdos Turizmo mokykos dėstytojas ir studentus, ir padėkoti už imbierinių namelių miestą!!!.
Imbierinius namelius jau esame statę, tai tikrai mano bloge rasite ir tešlos, ir puikaus glajaus receptą ir brėžinius. Tai šįkart nameliai virto tikru imbieriniu miestu, su bokštais, bažnyčiomis, nameliais ir besmegeniais, ir jei norite iš profesionalų išmokti puošti namelius ir sausainius, iš cukraus masės eglutės – čakšt čakšt – ir sumeistrauti, būtinai rytoj žiūrėkite laidą.
Ir šiaip, meduolių kepimas, imbierinių namelių statymas ir puošimas, cukrinių besmegenių ar snaigių gaminimas – tai gera proga surinkti ir didelius, ir mažus į virtuvę ir smagiai bei kūrybiškai praleisti laiką kartu. Tada Kalėdos tikrai tampa šeimos švente… Ir tikrai aišku, kad tokioje šventinėje laidoje laukia šventiniai receptai, tinkami kalėdiniam stalui. Gaminsiu prašmatnaus skonio kiaulienos kepsnį, pasakišką aguonų pyragą ir imbierinę eglutę. Pasimatom rytoj!
Kaip visad šviesu, skanu ir kvapnu net skaityt 🙂
O taip gera, kai prieš šventes jau viskas suplanuota, dovanos supakuotos, meniu patiekalų sudarytas, pirkinių krepšelis jau pilnas 🙂 ir nereik verstis per galvą ir paskutinę minutę rauti plaukų. Mėgstu šią būseną, kai viską darau iš anksto ir gerai apgalvojus 🙂
skirtuku nuotraukas nusiunte dukra ibeatos facebok
Beata, o ka galetum parekomenduoti kuciu stalui vaikams? Mano mazosios nevalgo silkes… ka nors tokio idomesnio nei kepta zuvis? Aciu!
Beata, sveika, nieko naujo nepasakysiu, bet baisiai mėgstu jūsų laidas :))))
o jūsų žurnalas labai gerai pastebimas 🙂 Tai net jei ir nesutartoje vietoje padėtas, bet jis taip gerai suprojektuotas, ty viršelis, kad jį kiekvieną kart pamatau, jeigu einu pro spaudos lentynas.