8241
Beatos virtuvė

Kaip ištempti laiką arba mano kelionė JAV 7-niuose nuotraukų kąsniuose

(1)

Štai jums ir atradimai: iš naujo atradau dalykus, kuriuos žinojau. Jei niekada neturite laiko, tai aš žinau, kaip jo padauginti – reikia išvažiuoti į kelionę. Va, ir viskas, tada laikas išsitempia, pasidaugina ir jo pasidaro daug. Labai daug.

Aš truputį transliavau, kaip man sekėsi USA, bet dabar dar uždėsiu taškus ant I. Atsikėliau anksčiau nei įprasta, o taip jau būna, kai trankaisi po laiko juostas pirmyn atgal. Visų pirma, tai gal trumpai papasakosiu, kokiam mažam pasaulyje gyvenam ir kaip paprasta nuskristi į Ameriką. Nu tikrai, paprasčiau nebūna. Dar man ten kažkas puolė facebuke aiškinti, kad sudėtinga, ypač jei neturi pinigų. Na, taip, bet jei pagalvotume ir palygintume, kokios kainos ir galimybės buvo, tarkime, prieš 30 metų, tai gyvenam galimybių laike.

Aišku, ko ten važiuoti į tą Ameriką, jei neturi pas ką ir, jei neturi tikslo ar svajonės. Tada geriau jau tyrinėti pažintinius takus Lietuvoje, malonumas vis tiek bus. Mes skridom su SAS oro linijomis ir aš turiu jiems pagyrimą parašyt, kad sudėjo tokį gerą serialą pas save į tuos naujus gerus ekranus – Big Little Lies. Aš jau kokius 3 mėnesius buvau užsirašiusi, kad reikia pažiūrėt šį serialą. Iš principo nepiratauju, Netflix‘e nėra, Amazon‘e nežiurėjau, o ir šiaip mano gyvenime, žinokite, telikui laiko mažokai lieka.  Čia, aišku, ne skundas, gal labiau pasigyrimas, ha ha. Tai 8 valandų skrydis, žiūrint gerą serialą (visas jo septynias serijas), yra tikrai vertas išlaidų. Serialas puikus, labai nice – apie mamas ir moteris, ir vyrus, ir vaikus.  O, kaip greitai atskridom! Atgal dar greičiau, nes buvo naktinis skrydis, o jo metu ir filmas, ir truputį TV, ir tada miegot.

Tikslas numeris 1:

Man pačiai kartais sunku tuos tikslus susidėlioti, bet vis tiek faktas tas, kad važiavau ne į sanatoriją. Važiavau į labdaros renginį, kuris, beje, tikrai buvo sėkmingas, valio valio!  60 tūkstančių dolerių –  tiek buvo uždirbta Mamų Unijos namučių projektui. Dar kart VALIO! Ir ačiū moterims, kurios viską organizavo. Jos tai daro tam, kad būtų kartu, kad kurtų bendruomenę ir, žinoma, vardan vieno bendro tikslo. Gyvenime svarbu turėti tikslą, ir matyti prasmę ten, ką darai. O mano tikslas ir buvo prisidėti prie šios iniciatyvos..

Tikslas numeris 2:

Giminė ir laikas su sese. Štai todėl mūsų kelionė prasidėjo Vašingtone, nes ten gyvena mano pusseserė. Trys dienos kartu vis tik yra labai faina, mes kartu užaugom, o ir šiaip šeima yra geras dalykas. Man su Odeta labai patinka keliauti, čia mūsų toks labai geras work and travel duetas.

Judink kūną. Na, su Odeta nepatinginiausi. Kasdien rinkom žingsnius ir įspūdžius, intensyviai ir daug daug vaikščiojimo. Aišku, buvo truputis muziejų ir dar daugiau susitikimų.

O kiek naujų skonių! Vašingtone labai patiko salotų barai, pavyzdžiui, „Cava mediteranean grill“ arba „Sweet Green“. Kaip nerealu, kai ateini ir gauni bliūdą salotų. Kažkaip buvau pamiršusi, kad Amerikoje maisto daug. Bet jei moki rinktis, tai gali valgyti tikrai sveikai, tad nepasiklyskite stereotipuose. Va, čia Deep Dish pica, kurios neįmanoma suvalgyt.

Nauji žmonės

Ar jūs gyvenat burbule? Aš tai kartais taip, todėl yra labai sveika išlįsti iš burbulo ir pamatyti kitus žmones, kitokius požiūrius, gyvenimo būdą, patirtis ir t.t. Pasimokyti, kaip reikia ir kaip nereikia gyvent. Ir neteisti, nepulti  į išvadas, pamatyti kitą požiūrių kampą. Atidaryti savo horizontus, išlįsti iš burbulo, būti geresniu žmogumi kas dieną…  Tai va, visi sutikti nauji žmonės tau duoda kažką tokio, ką gali pasiimti ir geruosius dalykus pritaikyti sau.

Štai, Rokas, aš su juo vedžiau renginį – buvo taip smagu! Arba mano klasiokė Rūta, tuoj bus net dvidešimt metų, kaip ji Amerikoje.  Ir jos draugės, ir visi kiti, kuriuos sutikau ir su kuriais pasikalbėjau… Nauji žmonės yra gerai. Kitaip paskui tampi lyg koks viskuo nepatenkintas ir nematantis kurmis.

Ar pasiilgau namų??

Ir taip, ir ne. Viskas namie buvo gerai, nebuvo vaikai palikti savaitiniame darželyje, nors ir tai nėra blogai.  Gyvenau čia ir dabar ir nesiunčiau savo proto atgal: „Kaip gi ten jie, likę namie??“. Mamos mėgsta kartais pervertinti savo svarbumą. Tai aš stengiuosi būti kukli ir nesusireikšminti. Grįžau, namai tvarkingi, vaikai laimingi, o Hariukas iš karto su šypsena ir, atrodo, kad net nebuvau išvykus ir nebuvo jis visą savaitę su tėčiu – vėl iš karto man iš paskos. Ir, aišku, man pasirodė paaugęs, o kai jį pamačiau, tai pagavojau, kad numirsiu iš laimės… Bet nemiriau, esu vis dar čia, ha ha.

Visada yra gerai pakeisti save ir savo aplinką. Visada sveika nepamiršti, kad tu esi ne tik mama, bet dar ir žmogus. O dabar tai noriu būt tik namie, namie, namie…

Print Friendly
Komentarai
  1. Rasyte parašė:

    As nezinau, kas atsitiko tai merginai, kuri buvo paprasta ir kukli, rasanti bloga su skaniais receptais ir publikuojanti pirma savo kulinarine knyga? Skaitau dabar jusu bloga, ir jusu komentarai numusa visa nora toliau tai daryt…

Palikite komentarą



Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.