8241
Beatos virtuvė

Grybai! Grybai! Grybai! šiandien truputį anksčiau – 19.10

(0)

Nuo šios savaitės pradžios turbūt pastebėjote programų rokiruotę vakarinėje TV3 programoje. Mano laida  ankstėja pusvalandžiu ir bus rodoma iš karto po žinių 19.10.  Gal ne visi dar ir vakarieniavę būsite, tai galbūt kokia nors mintis nauja vakarienei šaus…O šiandien laida apie grybus… Aš labai norėjau tokios laidos, manau, kad rudenį  grybai yra tikra aktualija.

Štai visa mikologo Jono Kasparavičiaus atneštų grybų rikiuotė ant lentelės, nuo panašių į gėles iki baisingai nuodingų

Kuo daugiau man metų – tuo labiau noriu į mišką. Tikrai, nejuokauju, neseniai pagalvojau, kad labai norėčiau auginti vištas. Tikiuosi, kad kada nors ta svajonė išsipildys. Taip pat svajoju, kada nors pati važiuoti grybauti, bet kol kas niekaip nepavyksta. Tačiau aš nesiskaudinu ir negailiu savęs, ir tuščiai neplanuoju, bus laikas, bus ir grybavimas. Dabar lieka tik laidas apie grybus sukti. O šiandien (19.10 val.) tokia ir bus – laida apie grybus.

Kalbant atvirai, aš nekokia grybautoja. Atsimenu, vaikystėje važiuodavom su visu mamos darbo kolektyvu į Varėną grybaut, tai aš atsimenu žalias samanas ir tą iškylos smagumą, o va grybų surasdavau mažiausiai. Esu įsitikinusi, kad jei grybavimas būtų olimpinė sporto šaka, lietuviai imtų prizines vietas visada ir bet kokiomis oro sąlygomis. Ir iš tiesų, grybavimas – ne tik būdas prisikaupti skanių atsargų žiemai ar tiesiog pasimėgauti išskirtinio gerumo vaišėmis su grybais, tai kartu ir poilsis sielai bei atostogos galvai.

Žinau, Lietuvoje vieno kino festivalio metu, tuoj bus pradėtas rodyti filmas apie grybavimą,  tiksliau apie žmonių santykius ir grybavimą. Grybavimas, nuo seno Lietuvoje labiau močiučių ir diedukų kultivuojamas sportas ir laisvalaikis, dabar tampa, sakyčiau, labai siektina ir trokštama veikla su tokiu naujų modernių laikų prieskoniu. Ir Kauno kino festivalyje bus rodomas amerikiečių filmas apie meilę ir grybus, girdėjau labai gerų atsiliepimų, ir pati tikiuosi spėti šį filmą pažiūrėti, kritikų pagirtas ir daug gražių grybų rodo, nors viskas iš tiesų yra apie žmonių santykius…

Mano viena Londone gyvenanti draugė Raminta netgi važiavo į New Forest miškus ieškot grybų. Visa entuziastingai nusiteikusi, kaip ir praėjusiais metais, tikėjosi rasti grybų šeimas, bet teko nusivilti – miškas permirkęs, taigi grybų nėr. Bet baravykų turi mano vietinė itališkų produktų parduotuvė, ir jų kilogramas 28 svarai… na, bet niekas jų kilogramais neperka – vieną kitą baravyką, dėl grožio ir spalvos.

Mano laidoje dalyvaus Jonas Kasparavičius, kurį aš vadinsiu tiesiog grybų profesioriumi (nors jis pats kuklinasi tokio pavadinimo ir sako, kad yra Gamtos mokslų tyrimo insitituto Mikologijos laboratorijos darbuotojas). Tai va, gerbiamas Jonas sako, kad grybai yra unikalus gamtos tvarinys ir nors grybai neturi nei akių, nei ausų, puikiai žino ir jaučia, kada jiems laikas dygti… Žodžiu, Jono entuziazmas ir pasišventimas grybams yra akvaizdus ir tiesiog susižavėjimą keliantis. Pas mus jis atkeliavo su pilna grybų dėžute ir tokių parodė, kokių tikrai nesame matę. Vieni panašūs į gėles, kiti įprastai atrodantys, bet LABAI NUODINGI (taip, ta musmirė žalsvoji….). Taigi, būkite atsargūs – musmirių sijonėlis ne visada matosi, bet va, gumbas, kur prasideda musmirės kotas visada būna.

Man, aišku, fantaziją sugarbanojo mokslininko išsireiškimas, kad niekas nežino, kiek žmonių yra mirę nuo grybų… Ir tai yra tikra tiesa. Kitaip tariant, iš priešo lėkštės grybų nevalgyk, bet mes juk niekas priešų neturime, tai apie tai ir nekalbėkime. Bet faktas, kad mes, lietuviai, nesame atsargūs, kaip kokie austrai ar šveicarai, kurie miške rinktų grybų nevalgo, nes kažkada vienas ar kitas kaimas užvalgęs grybų pasimirė… Nu škac – ką aš čia dabar porinu…

Geriau apie skonio karalių, grybų pulkaunyką – baravyką – pakalbėkime. Kita mano laidos viešnia – Liepa Rimkevičienė iš karto atmintinai padeklamavo pusę eilėraščio „Grybų karas“. O tai, kad Liepos gražios ilgos kojos ir pati ji kaip iš pieno plaukus, dar nereiškia, kad ji grybuose nenusimano. Grybauja ji nuo mažumės ir papasakos, kaip miške visą savo vaikystę praleisdavo…

iš viso gaminsiu keturis patiekalus su grybais. Ir visi tikrai nepakartojamai skanūs, nes grybai, be abejonės, yra delikatesas. Aš visai laidos kūrybinei grupei virdama sriubą net sakiau – valgysite ir verksite, kaip skanu… Na, ašarų niekas neišleido, bet sriuba ilgai neužsilaikė, o jos skanumo paslaptis – paprastumas ir, aišku, – grybai.

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (0)

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.