Užsirašau, bet aišku, galėčiau užsirašyti dažniau. Tiesą sakant, mano pačios blogas man yra geriausias dienoraštis. Ir jame galiu viską atrinkti. Va štai, vakar skrisdama lėktuvu permečiau akimis savo tokį apps’ą, kurį nešiojuosi, apps’as vadinasi Clear. Išvertus reikštų „švarus“, „permatomas“, „įvykdytas“. Ten tiesiog darau sąrašus dalykų, kuriuos turiu padaryti, ir tas apps’as veikia truputį ir kaip užrašų knygutė. Ten turiu tokią skiltį: Rules of Life. Gyvenimo taisyklės – kažkada pradėjau rašyti, daug nesurašiau, nes ir taip viskas aišku. Bet viena, kurią vakar perskaičiau, sakė man taip: „jei turi ką nors gero, džiaugsmingo ir vertingo – pasidalink“. Tai va, aš ir dalinuosi. Aną savaitę kelioms dienoms buvau išskridus į Portugaliją. Važiavau su reikalu. Reikalas, jei viskas bus gerai, atneš daug gerų emocijų ir gražumo, ir man, ir jums. Bet kol kas tik, va, šiaip toks nukeliavimas buvo. Ir žinote, dar kartą įsitikinau kokia vis tik nuostabi ir neatrasta yra Portugalija. Tai dabar ir noriu su jumis pasidalinti keliais argumentais bei atradimais, kodėl šią vasarą ar rudenį verta važiuoti ten.
Aš esu buvusi tris kartus. Vienąsyk tai buvo ilgos, laimingos ir aktyvios atostogos su Tomu, kai dar neturėjome vaikų, paskui prieš keletą metų važiavau į vieną geriausių savo gyvenime gastronominių kelionių Olhao. Ten visko buvo tiek daug, kad čia tikrai netilps visas pasakojimas, tai va, rodau tik kelias nuotraukas iš tos kelionės.
Ir dabar, štai, trečiasis kartas buvo. Tai jaučiu, kad norėčiau į Portugaliją sugrįžti dar daug daug kartų. Juolab, kad paragavusieji Portugalijos paskui visada apie ją kalba tik gerai. Kuo įsitikinau ir pamačius jūsų komentarų gausą po mano nuotrauka iš pliažo, kuris tiesiog nesuvokiamo platumo…
Sunkumai. Nusigauti nėra taip viens ir du. Skrydis yra tik su persėdimu. Geriausiai skyrdžius į Lisaboną sujungia Lufthansa. Gal kada nors vasaros sezonui pradės skraidint kas nors tiesiogiai ?? Kaip jūs ten nusigaunate?
Aš buvau Costa Nova – į šiaurę nuo Lisabonos, link Porto. Ne itin turistų nusėstas kraštas, nes ten galingasis Atlantas su savo bangomis ir nuožmia jėga, temperatūra kaip Baltijoje, o bangos – aštuonis kartus nuožmesnės – kaip ir vėjas. Bet paplūdimiai… Platybės ir kopos atima kvapą.
Portugalijoje pigiau nei Ispanijoje ar Italijoje, ir tikrai dvigubai pigiau nei Prancūzijoje, kartais net pigiau nei Lietuvoje. Taip taip taip. Butų ir viešbučių kainos mažesnės nei Palangoje ar Nidoje, nemeluoju… Gyvenome vieniteliame miestelio viešbutyje, kambarys trims žmonėms kainavo 60 eurų. Tvarkingas ir dar su pusryčiais. Spalvos, raštai ir burtai. Paprasta gatvė yra kaip kokia ištrauka iš pasakos – portugališka keraminių raštuotų plytelių tradicija yra nepalyginama su niekuo, tai meditacija ir stebuklas, ir visas spalvų bei raštų grožis viename. Nebūna per daug.
Jūrų gėrybės ir žuvys. Niekur skaniau nėra. Ištraukta iš jūros ir iškepta ant žarijų. Ką jau čia ir šnekėti, tai maistas, kuriam nieko nereikia, tik trupučio ugnies, druskos, aliejaus ir citrinos. Valgiau kiekvieną dieną jūros skanumus ir vis tiek negana (nebijokite, yra ir žuvies), saldumynų ir pyragėlių dar devynios galybės.
Tai štai, tiek gėrybių, aš su jumis pasidalinau savo atradimu Portugalijoje – nuostabiu miesteliu Costa Nova, o jūs pasidalinkite su manimi. Nauda bus visiems. Ką atradote kelionėse ir kuo norėtumėte pasidalinti? O aš pasidalinsiu savo vasaros žurnalu, kuris pasirodys jau ŠIĄ SAVAITĘ…
Ha, aš šio pavasario kelionėje po Sicilijos salą atradau pistacijų riešutų padažą! Gal maisto gurmanams anoks čia jau ir atradimas atrodo, bet man auginančiai mažus vaikus, kai apie gurmanišką maistą dar pasvajot (nes kadieniame meniu figuruoja košės, blyneliai ir pieniški patiekalai), tai prilygo atostogų stebuklui 🙂
ta
taip taip, stebuklui, nes siciliečiai meniu anglų kalba dar nedalino, tai išsirinkau źodį spagheti, toliau dūriau pirštu į meniu ties spagečiais vidurį. Ir pataikiau į makaronus su pistacijų padaźu! Patikėkit, grįžtant namo oro uoste nepagailėjau eurų šio gėrio stiklainiukų nusipirkti 😉 Tik dabar taupau kaip išprotėjus, nes norisi kuo kokybiškiau jį virtuvėje panaudoti. Tikiu, Beatos bloge ką nors atrasiu!
Sveiki,siuo metu esu Portugalijoj 🙂 Gal pasidalinsit kaviniu,restoranu pavadinimais Algarves regione,kur valgete skania zuvi ir juros gerybes? 🙂 Jei cia buvote 🙂
Portugalija, Algarves regionas – kazkas tobulo. Oras, uolos, laukiniai ir labiau civilizuoti papludimiai, sviezios zuvys, draugiski vietiniai ir ikandamos kainos. Grizciau ir grizciau vel!
Na mano pats įsimintiniausias kelionės patyrimas, taip pat siejasi su Portugalija. Nedideliu, akmeniniu kalnų miesteliu Marvão, nuo kurio šlaitų matosi Portugalijos kaimynė – Ispanija! O dar tiksliau – su šalia Marvão esančia vietinio ūkininko ferma Quinta Do Vaqueirinho – Agro-Turismo! Nerealaus grožio gamtos ir žmogaus protingo ūkininkavimo kampelis didelių kalnų papėdėje 🙂 Pasitinka, pats šeimininkas, su kuriuo, tuo metu kai buvome vienintelė kalba, kuria buvo įmanoma susikalbėti – Portugalų 🙂 Tačiau, tai netrukdė jam aprodyti savo ūkį, pavaišinti jo paties gaminamu vynu, papasakoti apie vynuogių auginimo kalnuose subtilybes (portugalų – anglų k. žodynas, labai gelbėjo suprantant sudėtingesnius žodžius) 🙂 Alyvmedžių giraitės tiesiog kieme, avys besiganančios tiesiog už tvoros, beprotiškai meilus, senas jų piemuo labradoru veislės šuo, vynuogės sirpstančios virš galvos tiesiog verandoje ir ramybė, kurios nerasite jokiame pasaulio kampelyje. Tik ten kėliausi 6 ryto, kad pamatyčiau iš kalnų tekančią saulę, užuosčiau ryto rasos kvapą ir išgirsčiau daugybę ryto garsų iš gamtos apsupties!
Tikrai strongly recomended vieta 😉
Pasakiskos vietos!:) https://enjoybypaula.wordpress.com
Sveika, Beata, mano vyras perskaitęs šiuos įspūdžius šypsojosi nuo ausies iki ausies sakydamas, kad labai paprastai, trumpai ir taikliai apibūdinote jo gimtą šalį! Šiaip jis šypsos ir nuoširdžiai džiaugias daugeliu dalykų kasdien, bet skaitydamas šį įrašą išties atrodė laimingas kaip katinas, kuriam švelniai glosto pasmakrę 🙂 Linkėjimai!
O kas nors laimi žurnalą? 🙂
Oj koks mielas straipsnis 🙂 Portugalija turi kažką tokio žavaus, kad nesižavėti sunkoka 🙂 Kitą kartą siūlau aplankyti Vila Nova de Milfontes, gerokai žemiau Lisabonos, visa pakrantė yra kaip nacionalinis Alantejo regionas. Miestelis labai nedidelis, kaimelis greičiau, tačiau paplūdimiai aplink gniaužia kvapą 🙂 Ir žmonių jūros nėra. Iki vieno paplūdimio ėjome peščiomis 2km, tačiau radome jį visiškai tuščią!!! Toks užslaptintas buvo, bet vertas tokios kelionės 🙂 Būtinai paragauti tradicinės Alantejo kiaulienos ten 🙂 Ir žinoma Algarvė, portugališka Palangos versija, dėl kainų ir žmonių antrą kartą važiuočiau rudenį arba Velykų laikotarpiu, tuomet ir temperatūra ~25 laipsniai, ir kainos vis dar ne sezoninės, ir žmonių kelis kartus mažiau. Paplūdimiai dieviški, tokių gražių selfių dar neturėjau 😀 planavom kelionę su mašina per visą Alantejo pakrantę ir tuomet kelias dienas tyrinėjom Algarvę. Tikrai verta 🙂 jeigu pavasarį ir ne per karšta ir nebrangu ir tiesiog viskas tobulai susidėlioja 🙂 O įspūdžiai – sunku nupasakoti 🙂
[…] susibūrimam puikiai tinkamą restoraną: Galo de Porto. Portugališkas. Aušros vartų gatvėje. Aš šį pavasarį vėl ir vėl įsimylėjau Portugalija, še tau boba devintinės, ir portugališkais gaideliais išdabintas restoranas […]