Visai neseniai skaičiau tokią knygą, kurioje buvo kalbama apie keletą dalykų, kurie yra savaime suprantami ir jau seniai visiems žinomi, kaip, pavyzdžiui, jog maistas yra vaistas. Kitaip tariant, žiūrėk, ką dedi į burną ir gyvensi ilgai ir laimingai, kaip toje pasakoje… Žinoma, prie viso to nepakenktų visada ir visur būti geros nuotaikos, optimistu. Tada tai jau tikrai ilgas ir laimingas gyvenimas garantuotas. Tačiau lengva pasakyti, sunku padaryti..
Todėl dabar yra pilna visokių maisto produktų, kurie žada įvairių stebuklų, pavyzdžiui, cholesterolio kiekį mažinantis margarinas, naudingų omega rūgščių pripildyti kiaušiniai, vitaminais iki kaklo pagardinti sausi pusryčiai (šalia vitaminų, aišku, ir cukraus dosniai nepagailėta) ir pan. Tačiau toje knygoje man labiausiai patiko mintis, jog kaltės ir savigraužos būsena, kurią patiriame suvalgę kokio nors nuodėmingo maisto ar išgėrę vieną kitą taurę vyno, yra dvigubai blogiau, nei tiesiog išgerti, suvalgyti, patirti malonumą ir pamiršti… To kaltės jausmo ir yra sunkiausia atsikratyti arba išmokti jį išvaryti užsimojus beisbolo lazda. Kita vertus, kai jau susitvarkai su kaltės jausmu, dar labai jautrus dalykas yra saikas, tai taip ir žongliruoji žmogus, eidamas per gyvenimą kaip ant peilio ašmenų – vienoje rankoje tortas, kitoje – vyno butelis. Na, aš tikrai nepulsiu čia aiškinti, kaip sveika yra gerti vyną ar alų, nes tuoj galiu būti uždaryta į kalėjimą už alkoholio propagavimą o kaip žinia įstatymai Lietuvoje šiuo klausimu gana griežti. Ir ačiū Dievui, nes atsimenu, buvo laikai, kai TV ekrano nematai per degtinės reklamą. Man su tais, kurie geria degtinę, tikrai ne pakeliui, aš labiau su tais, kurie prie vyno ar alaus butelio linkę. Aha, jau įsisiūbavau aš čia su tomis šnekomis apie alkoholį. Ir tikrai labai laiku, nes, manau, jog nemažai piliečių nuo sausio mėnesio apriboja savo ir tortų, ir vyno taurių vartojimą ..
Aš tiesiog vieną tokį dalyką pastebėjau, kad kažkaip dabar Lietuvoje visi pradėjo alumi labai domėtis. Ir štai, pavyzdžiui, mano draugai, kai buvau grįžusi, man pristatė visokio skanaus naujoviško alaus. Labai puiku! O štai, visai neseniai, svečiuose ragavau nepaprasto skanumo kmynų giros, kurią neva labai lengva pagaminti. Tikrai ketinu kada nors išbandyti save giros gamintojos amplua. O gal kada senatvėje net alaus darymu užsiimsiu? Nors gal ne, nes man rodos ir taip Lietuvoje yra nemažai alaus specialistų. Jūs man pasakykit, ar čia tik man vienai užkliuvo, kad dabar kažkaip apstu alaus, kuris yra gyvas.. Gyvas alus bla bla bla… o tai tas kitas tai jau negyvas? Aš kažkaip dairiausi didesnėje maisto parduotuvėje, tai visokių to gyvo alaus rūšių užmačiau… Kas čia dabar per nacionalinė kampanija pagerinti lietuvių nuotaiką? Būdas į krizės ir emigracijos iškankintų lietuvių gyvenimą įnešti šiek tiek nervų sistemai svarbaus vitamino B? Nes bent jau kiek aš suprantu, tai viena iš to gyvo alaus svarbiausių savybių yra ta, kad jis nepasterizuotas, todėl gyvas t.y. nenumarintas ir jame knibždėte knibžda visokių gėrybių, pradedant skaidulomis, baigiant B grupės vitaminais? Va, štai Anglijoje žmones tuos B vitaminus „renka” iš Marmite. Tai vienų labai mėgstamas, kitų neapkenčiamas Marmite mieliu ekstraktas –  marmeladas, kuris paprastai yra tepamas ant duonos su sviestu. Mano sutuoktinis yra šio marmite gerbėjų gretose, tuo tarpu aš savo nusiteikimą Marmite klausimu galėčiau apibūdinti kaip abejingumas. Man galbūt alus geriau? Čia aišku, asmeninis pasirinkimas ir kaip žinia, saikas – geriausias draugas….
Va tiek aš čia ilgai dabar porinau apie gyvą ir negyvą alų, vitaminus bei kaltės jausmą. Mano mieloj puseserė Rosita jau buvo aprašiusi vieną sriubos receptą, aš tai sriubai pagaminti panaudojau gyvą alų, kuris knibždėte knibžda gėrybėmis ir kurių nevalia nužudyti kaitinant. Kai mano svainis namo partempė hmmm… berods naujojo „Fortas Gyvas” alaus, tai  jis tikrai buvo gyvas. Tik nešoko ir nedainavo, žinoma 🙂 Jei atvirai, man atrodo, jog dabar visi didesnieji aludriai pasidavė šiai idėjai – virti gyvą alų. Verda sau ir kartu sveikatą kolektyviškai taiso. Žodžiu, tas alus man pasirodė tikrai skanus ir toks visas maloniai debesuotas, t.y. apsiniaukęs. Ir vėl propaguoju…. Jau girdžiu, kaip alkoholio kontrolės komisija man rašo grasinanti laišką… tuoj jaučiu teks pildyti blogą iš kalėjimo… :)) o jei iš tikro, tai kažkaip taip pasitaikė, kad va, šiandien mokykloje šalia visokių bagečių ir baronkų dėmonstravo, kaip kepti duoną su alum (tiesa, jei taip darysite, patarimas vienas –  išgarinti alkoholį, nes alkoholis trugdys mielėm tinkamai veikti..) O šiaip jau spėjom mėsą troškinti ir su sidru, ir su alum, tiesa, tie visi receptai, tokie labai jau reglamentuoti. Aš iš viso to, labai jau tokį ūkišką variantą jums siūlau: gardų kiaulienos troškinio receptą, kur mėsa troškinasi su alum ir obuolių sultimis, labai tinkamai viskas ten išeina… Nes jei prancūzai turi pilna vyno ir jo pila visur, kur gali į maistą, tai ko mes negalim pilti alaus ir obuolių sulčių iš bobutės sodo obuolių???
Komentarai
  1. Na ką, vežiausi ir aš sloikutį marmite’o iš britijos, ir dar taip gudriai paslėpusi.. Žinia, anas kiek daugiau nei 100 ml turėjo, o aš, biedna studentė, su ryanair’u ir be bagažo… Tai ką, teko slėpti, prasivežiau kaip kokią Didžiausią Gėrybę, Aukso Luitą… Pradariau, paragavau – ir, pasirodo, aš priešingoj stovykloj nei taviškis. Man marmite’as sūrus, aitrus ir visoks koks, tik ne gardus. Et!

  2. vat įdomu, maisto gamybos metu – kepant, verdant – ar visas alkoholis visaivisai išgaruoja? nes gi ir vaikai valgo….

  3. Na, as geriau jau pasimegauju alumi, nei tuo zymiuoju anglu numyletu Marmite 🙂 Tikrai ne prie sirdies 🙂 O maistas troskintas aluje ir sidre tikrai skanus :)ir man atrodo, kad visas alkoholis isgaruoja 🙂

  4. Karoliukai, ne, tikrai ne visas. Cituoju iš H. McGee „On Food And Cooking” (visų rimtų klausimų apie maistą enciklopedijos): However, none of these techniques (kalbama apie troškinimą, virimą, flambe..) leave a food free of alcohol. Experiments have shown that long-simmered stews retain about 5% of the alcohol initially added, briefly cooked dishes from 10% to 50%, and flambes as much as 75%.
    Kita vertus, aš vaikystėje paragaudavau ir saldainių su likeriu, ir medžiotojų dešrelių su laužiuku ant stalo ;), ir nesakyčiau, kad tai pakenkė protinėms galioms ar sveikatai.

Rašyti komentarą