Ateina geri laikai Lietuvos gastronomijai! Tikrai, patikėkite, po dešimties metų, o gal ir anksčiau, važiuos pas mus žmonės iš Europos ne tik barokinio senamiesčio ir švarių vandenų pažiūrėti, bet ir pavalgyti išskirtinai. Na, aš net neabejoju, kad taip bus, nes auga tokia naujų jaunų gourmet karta, kad ohoho… Kaip ča apibūdinti tą laiškų gausą, kuria buvau apipilta, – praktiškai reikėjo pasiimti atostogas iš kasdienio gyvenimo, kad visą tą gausą apdoročiau ir perskaityčiau. Tiek laiškų į visas dėžutes ir feisbuką gavau, kad net nežinojau, nuo kur pradėti! Tai leiskite jums visiems padėkoti ir pasakyti, kad man tikrai sunki užduotis teko, nes iš tiesų, tai visi gražūs, įdomūs, išradingi ir drąsūs… Ačiū, ačiū visiems, linkiu didžiausios sėkmės ir niekada nesustoti, nes jei turi svajonę ir žinai, kokia ji, – tai svajonė tikrai išsipildys, kai tik bus pats geriausias jai laikas!
Dabar truputis skaičių. Ne penkiasdešimt. Ne šimtas. Net ne du šimtai. O daugiau nei trys šimtai – tiek laiškų gavau iš vaikų, norinčių ateiti pas mane į laidą ir parodyti, kad mažieji virtuvės šefai yra jėga! Šįkart dairiausi „vyresnių” vaikų, kurie jau mane galėtų pamokyti, kaip ir ką sumaišyti, pertepti ar išvirti, nes toks sumanymas buvo. Bet labai džiaugiuosi, kad nemaža dalis laiškų atplaukė iš tų mažųjų, kurie blyną sau, sesei ir mamai gamina atsistoję ant taburetės, įmerkę rankutes iki alkūnių į tešlą ir labai labai laimingi. Pavyzdžiui, kaip 4,5 m. Dominykas ir dar mažesnė Dorotė!
Visada, kai matau nuotraukoje vaiką virtuvėje, žinau, kad jo mamai ir tėčiui prireikė nemažai ryžto ir kantrybės. Valio jiems už tai tris kartus. Patys žinote, nė vienas kulinarinis šedevras negimė sterilioje aplinkoje. Ir tikiu, kad net visai prisivilę sausainiai ar iš vieno ingrediento pagamintos salotos – jei jos darytos savo vaiko – yra pats skaniausias pasaulio patiekalas.
Mažo žmogaus gyvenimas turi būti saldus! Tai aišku kaip dieną, nes iš jūsų laiškų pamačiau, kad pats pačiausias firminis mažųjų virtuvės šefų kepinys – keksiukai! Ir aš juos suprantu – ne sykį savo laidose siūliau pasigaminti keksiukų: vanilinių, šokoladinių, su kondensuotu pienu ir dar visokiausių. Keksiukas – tai ir mažoms, ir didesnėms rankoms draugiškas kepinys, o džiugina jis visada labai.
Antrą vietą jūsų laiškuose dalinasi pyragai ir blynai. Atsiuntėte tiek įvairių nuotraukų, kad, prisipažinsiu, ir seilė man tįso, ir nustebau labai, kad tooookius nerealius pyragus vaikai patys laisviausiai iškepa.
O dar smagiau, kad nebijote eksperimentuoti, bandyti, ieškoti savo skonių ir spalvų. Gi kas ieško tas randa! Faktas kaip blynas – intensyviausi eksperimentai vyksa, kai tėvelių nėra namuose. Štai pavyzdžiui: „Labas , aš esu Urtė iš Vilniaus . Man yra 11 m. ir labai mėgstu gaminti valgyti:) Kai tėvų nėra namie, mėgstu paeksperimentuoti. Kažkada pagaminau iš kirvio labai skanius bananinius keksiukus naudodama tokius trupinėlius, kuriuos gaminai ant savo obuolių pyrago. “
Aš, prisipažinsiu, taip pat ne sykį esu gaminusi „iš kirvio” ir dažnai produktus matuoju iš akies, o štai 14 m. Nojus pirmuosius blynus iškepė iš galvos: „Jau nuo 7 metų pradėjau domėtis maisto gaminimu, kadangi mano mama tai daro tikrai puikiai, o buvau ir esu labai smalsus. Pirmiausias patiekalas, kurį išbandžiau tėvams esant darbe – blynai. Tai buvo paprasčiausi, mano sugalvoti blynai, ir blynų receptas. Recepto net neieškojau internete, ar maisto gaminimo knygelėse, o tiesiog iš galvos įdėjau 2 šaukštus miltų, šiek tiek pieno, druskos, ir jau net nebeatsimenu ką daugiau ten maišiau. Pirmas tėvų įspūdis buvo labai geras tik dėl to, kad aš nenusiminčiau, jog man blogai pavyko ar panašiai, nors aš mačiau, kad nieko gero nesigavo… Dabar jau kepu karbonadus, kotletus, verdu sriubas, ir galiu paruošti vakarienę savo tėvams!”
Iš tiesų, visai tas pats – ir iš kirvio, ir iš galvos būna patys skaniausi patiekalai, jei tik jie ateina iš širdies. Gaila, kad nepacituosiu visų jūsų laiškų, nes tada tai bus ilgiausias šio blogo, o gal ir viso pasaulio įrašas. Bet pažadu, kad atsakysiu asmeniškai kiekvienam mažajam virtuvės šefui – nes jau kitą pirmadienį bus aišku, ką kviesiu pabandyti nusifilmuoti savo laidose. Žinoma, ir kitiems siūlau nenusiminti, nes maisto gaminimas savo šeimai ar draugams yra pats smagiausias bendravimo ir dalijimosi malonumas! Dar sykį AČIŪ visiems, atsiuntusiems laiškus! Linkiu ir toliau treniruotis virtuvėse ir daugiau eksperimentuoti su daržovėmis, nes iš jų taip pat galima daug ką smagaus pagaminti. Ir paskutinis linkėjimas – norėčiau, kad kiekvienas vaikas išmoktų savo giminės ar šeimos firminį patiekalą, kurį paskui, kada nors, kai užaugs, su meile perduotų vaikams ir anūkams.
Labai laukiu atsakymo!!!!! 🙂
Šaunuolė, Beata 🙂 Kaip visada 🙂