Londone visokių maisto parodų, fiestų ar mugių vyksta vidutiniškai po dvi per savaitę, tad jei nori, gali nieko daugiau neveikti, tik vaikščioti iš vienos į kitą ir ragauti. Tiesa, paprastai tokie renginiai būna mokami, taigi dykai nepasivaikščiosi, bet, kaip ir sakiau, maistui skirtų renginių čia netrūksta, pradedant turgumi, baigiant didžiuliais maisto festivaliais.

Rudenį tradiciškai vyksta įvairūs šokoladui skirti renginiai. Viena lapkričio savaitė netgi yra paskelbta šokolado savaite. Žinojau, kad Domas, su kuriuo gaminam „Beatos virtuvės“ šokolado drožles, dalyvaus renginyje „Chocolate Unwrapped“ ir būtinai norėjau jį aplankyti. Per daug įkalbinėti manęs nereikėjo, nes šokoladas yra šokoladas. Ir tikrai supratau, kad šokoladas yra ne šiaip sau mergaičių svajonė, šokoladas yra labiausiai žmones traukiantis ir svaiginantis dalykas. Garsiakalbis ir griežtas durininkas mane, iš anksto nenusipirkusią bilieto, nuramina: „Šiandien daugiau be išankstinių bilietų neįleidžiam arba stokite į eilę, laukite. Pirmenybė tiems, kurie turi bilietus, paskui įleidžiam tik tuos lankytojus, kuriems pavyksta nusipirkti bilietus…“ O eilė dvidešimties metrų. Aš nepuoliau į ašaras, pagalvojau, eisiu pasivaikščioti, palauksiu draugės. Susitikom, pakraipėm galvas – tai kaip čia taip… Tačiau nėra situacijos be išeities – palaukėm (Blanc Braserrie Covent Garden turgaus antram aukšte) ir Domas atsiliepė bei gi įvedė mus pro dar didesnę laukiančiųjų eilę nei buvo, kai tik atėjau. Svarbiausia prasmukti pro durininką, o paskui jau gali nusipirkti bilietus, taip ir padarėm. Bilietas – 12 svarų.

Vaizdas, leidžiantis laiptais į Chocolate Unwrapped… Bet jau kvapas, patikėkite, iš karto išvedė mane iš pusiausvyros… ŠOKOLADAAAAAAAAAS

Visas renginys vyko kino muziejaus rūsyje. Gamintojų, sakyčiau, iki pekiasdešimt. Daugiausiai, aišku, iš Anglijos. Dabar trumpai apie šiuolaikinį šokoladą. Pamirškite didžiuosius šokolado milžinus, tikrieji gourmet valgo unikalų, mažų gamintojų, egzotiškų pupelių, o kartais net ir pačių užsiaugintą šokoladą, kuriame kakavos masė svyruoja nuo 30 iki 100 procentų… Šokolado revoliucija vyksta jau gerus dešimt metų ir dabar, atrodo, yra pačiame įsisiūbavime. Tokiame įsisiūbavime, kad net ir tokie didžiuliai šokolado gamintojai, kaip „Lind“ ar „Thortons“, turi specialias gourmet linijas su didžiuliais kakavos procentais, prieskoniais, ir, be abejonės, druska.

Įsigijus bilietą ir ant rankos gavus kakavos pupelės formos štampą, mano susijaudinimas ir kraujo spaudimas padvigubėja, nes tik pradedi leistis laiptais ir iš karto užuodi šokoladą… Ir stendus su išrikiuotomis gerybėmis, kurių ingredientas pagrindinis tikrai ne šoninė… (nesijuokite, šokoladas su šonine „Fortnum“ ir „Mason“ yra graibstyte graibstomas). Aš tik spėjau išpūstomis akimis šokinėti nuo vieno stendo prie kito, neatsisakydama paragauti ir pirkdama (na, ne pernelyg daug, bet tikrai tuščiomis aš iš tokių renginių negrįžtu). Taigi, trumpai reporažas ir apie tai, ką aš ten pamačiau…

Susipažinau su Irena, kuri dirba „Rabot Estate” parduotuvėje Borough Market, būtinai norėčiau ten apsilankyti,(miela Irena, neteisingai užsirašiau jūsų pašto adresą, gal galėtumėt atsiliepti?)

„Hotel Chocolat“ – vienas labiausiai išsiplėtusių naujų šokolado prekės ženklų Jungtinėje Karalystėje. Kakavą augina patys, turi du prekinius ženklus: vieną labiau prabangų ir masiškesnį „Hotel Chocolat“, kitą – labiau nišinį „Rabot Estate“. Man pastarasis artimesnis, toks labiau žemiškas ir kaimietiškas nei glamūrinis „Hotel Chocolat“. Jų stende aš susipažįstu su Irena. Gaunam davanų… Mano paskutinį apsėdimą – kakavos pupelių gabaliukus pieniškame šokolade ir pienišką šokoladą  su solidžia 50 proc. kakavos mase, karamelizuotu cukrumi ir jūros druska. Čia tikrai šokoladas suaugusiems ir tas labai gerai. Nes vaikai mano vos paragavę atsisako valgyt… Negaliu atsidžiaugti!

Jau visus šiame renginyje apėjusi, sutikusi, ateinu ir su Domu pasilabinti. Domas supažindina su žurnaliste, kuri daug rašo šiomis temomis ir organizuoja įvairius renginius šokolado mėgėjams, ir yra lietuviško „Chocolate Naive“ šokolado gerbėja. Pasakysiu taip: maža lietuviška manufaktūra „Chocolate Naive“ visoje šioje šokolado gamintojų masėje atrodė sofistikuotai, elegantiškai ir paslaptingai.

Domas ir apie šokoladą rašanti bei labai lietuvių produktą įsidėmėjusi žurnalistė

Beje, truputį apie karštą šokoladą, tiksliau, tarkuotą šokoladą, iš kurio galima išsivirti tikro karšto šokolado. Radau porą egzemplionių, keletą nusipirkau, tik vieno prekės ženklo skoniai jau yra įmaišyti į masę, tai nieko nereikia daryti, tik supilti į pieną arba grietinėlę viską. Man mūsiškis variantas, kai pats reguliuoji skonį, pasirodė toks demokratiškesnis. Beje, neapsiribokite tik tuo, kas yra mūsų dėžutėje. Jei turite, primygtinai rekomenduoju išbandyti karštą šokoladą su kardamonu, nes kardamonas ir šokoladas yra puikus derinys. Kaip matote, apie šokoladą galiu kalbėti ir kalbėti, dar daugiau noriu apie jį sužinoti ir svajoju kada nors aplankyti tikrą kakavos medžių plantaciją. Oi kokių svajonių prisigaudžiau šioje mugėje… Yra tokių vietų pasaulyje, kur ne tik pailsėsi kur nors Karibuose, bet ir pamatysi, kaip auginamos, skinamos ir fermentuojamos kakavos pupelės…

Mėgaukimės šokoladu kartu, juk ir kalbėti apie šokoladą skanu.

Komentarai
  1. noreciau i sokolado paroda….Mokestis gan didelis sakyciau 12£ o ten sokolado ragaut duoda ar tikpauostyt 🙂 nugal kvailas klausimas bet kai parodose nesilankau tai va ir nezinau…

  2. Perskaiciau ir pilna burna seiliu prisikaupe 🙂 atrodo net pajauciau ta saldziai kartu sokolado kvapa.mmm.. 🙂 malonumas 🙂

  3. šokoladas yra gėris. ne kasdien, bet būtinai jo reikia tonusui pakelti. O Beatos šokoladinis tortas iš kepinių knygos yra nerealus topas šio mėnesio pas mus namie. Jau du iškepiau, dar du eilės laukia. O ir vieną užsakymą jau gavau 🙂 Tik vieną sluoksnį dedu maskarponės su kavos kremu išsuktos, jis toks kavinis išeina tada 🙂
    Ačiūūūū, Beata, už nerealų lengvai pagaminamą ir greit suvalgomą gėrį 🙂 Ir iš viso, ta kepinių knyga labai vykusi, kiek jau gaminau, nė vienu receptu nenusivyliau. plikytų pyragaičių turėjau kitą receptą, buvau ranką įmušusi, sakau, reiks ir jūsiškį išbandyti. Žagarėlių recepto mama niekaip nesugebėjo man pasakyti, nes viskas pas ją iš akies, o man reikia viską tiksliai, tai va irgi džiaugiuosi radusi. Ir mama gyrė tuos žagarėlius, nors jos irgi labai skanūs. vieną savaitę net tris kartus po dvigubą porciją kepėm. 😀
    Žodžiu, giriu kam tik įdomu tą jūsų naują knygą. Ir, išduosiu viešą paslaptį, kad nemažai žmonių nori ją Kalėdoms dovanoti ar pasidovanoti 🙂

Rašyti komentarą