Tikrai, aš nemeluoju. Ypač kai prasideda šviežios. Va štai buvau turguje, o ten jų tikrai pasirinkimas platus, man patinka mažos bulvytės. Aš jų neskutu, o tiesiog švariai nuvalau šepetėliu – neseniai įsigijau va tokį ir dar turiu šitokį, juokingas bulvinis ponas, ne kitaip.
Bet grįžkime prie bulvių, turguje renkuosi paprastai, einu tiesiog kur kojos neša, bet akys užkliuvo už pavadinimo – „labai skanios“. Cha cha cha, manau, kad taip galima būtų rašyti visur, bet tikrai jos buvo labai skanios, tokios glotnios ir sviestinės visa savo esybe. Aišku, sviesto joms taip pat buvo pridėta.
Tad dabar norėčiau pristatyti anglišką vasarišką bulvių valgymo būdą. Aš dar prie jo pridėjau žaliųjų žirnelių, nes jų taip pat nusipirkau kilogramą, irgi turguje. Tiesa – brangokai. Bet man žalieji žirneliai – tokia vasara – pasaka, nes vaikystėje bobutė Barbora mums su sese specialiai augindavo tą lysvę žirnių. Įsisukdavome mes ten ne juokais.
Tai va, tokios skanios tos bulvės su žirneliais ir mėtomis buvo, kad tik jas vienas su salotomis valgėm. Vaikai taip pat kirto, net plojo jų ausys, niekas nepasigedo jokios mėsos.
Anglai bulves verda su keliomis mėtų šakelėmis, čia jei norite stipresnio mėtos skonio. Arba pabaigoje tiesiog suplėšykite arba supjaustykite mėtų lapelius, ir, kai bulvės išvirs, nupilkite vandenį, meskite sviesto, mėtų, grąžinkite puodą atgal ant ugnies ir pakratykite, kad ištirptų sviestas ir mėtos sušiltų bei paskleistų aromatą. Žirneliai, tokie švieži ir švelnūs, lygiai taip pat be jokio virimo gali keliauti prie išvirtų bulvių, arba juos sumeskite likus kokioms 2-3 minutėms iki virimo pabaigos.
visai įdomu.. mano močiutė verda, virdavo sausai – pakrato, nugarina ir išverčia į bliūdą.. tada belieka imti rankomis ir tepti sviesto arba užsigerti kefyru, rūgpieniu.. o Jūsų variantas jau nebe toks asketiškas.. manasis – skurdžiau gyvenančių kaimo senukų../beveik visada skaitau kas 2-3 dienas.. kas čia naujo… geros vasaros.. jau antros jos pusės..