Keisčiausia, kad tik dabar prisiruošiau parašyti apie maistą, kurį gaminu dažniausiai ir kuris patinka ir dideliems, ir mažiems, ir praktiškai yra kaip koks pamatas bet kokioje virtuvėje. (Mano tai tikrai.) Ypač, jei turi vaikų. Tiesą sakant, per visą savo vaikiškų meniu skaitymo kavinėse, restoranuose ir darželiuose karjerą nesu mačiusi, kad jame nebūtų spaghetti ir meat sauce arba spagetthi bolognese… Ir šiaip manau, kad spaghetti bolognese yra turbūt vienas populiariausių ir mėgstamiausių patiekalų Vakarų pasaulyje…
Bolognese padažą pradėjau daryti, nusižiūrėjus nuo savo Tomo. Ir jis savo kritika nuolatine, kad „oi, not enough flavour, is lacking smthg“ ir t. t. mane yra daug kartų užknisęs ir vos negavęs su puodu per galvą, bet per daug kartų, aš manau, kažkaip išgryninau savo būdą, kaip padaryti tą bolognese. Mano mėgstamiausias vartojimas jos būtų toks: a) paprastai, tiesiog su spagečiais; b) pridėti špinatų ir prigrūsti į canelloni, ir, užpylus baltu padažu, iškepti orkaitėje – nuodėminga, bet skanu; c) pridėti daugiau daržovių visokių, sumaišyti su tagliatele ir dėti viską į didelį indą, ir iškepti orkaitėje, tai tada išeina pasta bake; d) last, but not least, kaip sakoma, tai būtų lazanija… Apie viską kada nors… Dabar bolognese pagal mane.
as dar mazais kubeliais pjaustytu morkyciu idedu i sita padaza. mmm…. tada ir cukraus pabaigoje nebereikia 🙂
O man toks klausimas dėl vaikų ir vyno. ar nieko baisaus ? aš suprantu, kad išgaruoja, bet gal galima jį pakeisti kokiu sultiniu ?
Kaip tik troškinasi 🙂 ačiū už receptą, o ir jautienos pilnas šaldiklis, tai bus panaudota pagal paskirtį 🙂
p.s. labai laukiu savų pomidorų sezono… tiršta pomidorinė… mmm 🙂
[…] ir paprasta pieniška sriuba, ir tai ne visuomet. Tuo tarpu tokios senbuvės kaip lazanija ar bolognese visuomet yra sutinkamos su […]