8241
Beatos virtuvė

Blogui – dešimt! Nauji pasižadėjimai ir sriuba

(6)

Yra daug kelių į laimę, ar ne? Tai yra ir daug būdų pradėti rašyti. Nauji metai visada geras laikas pradėti ką nors naujo. Jei netikite, aš galiu būti gyvu pavyzdžiu, nes aš prieš… oi, dabar sulaikome kvėpavimą (nes man tikrai reikia jį sulaikyti), aš prieš 10 metų pradėjau rašyti blogą. Tai buvo mano Naujųjų metų apsisprendimas, apie kurį galvojau gerus pusę metų, o paskui ėmiau ir pasiryžau. Blogas pakeitė mano gyvenimą tik į gerąją pusę, nes visi aktyvūs veiksmai atneša kažką ir paprastai tai būna tik į gerą (dar vienas priminimas nesėdėt ir nedejuot, o imti ir daryti).

Pirmąją šių metų dieną aš kepiau sausainius, viriau sriubą ir klausiau vadinamųjų podkastų. The Telegraph Diana Henry – mano mėgstama maisto rašytoja kalbino fantastišką virtuvės šefą, kavinių ir restorano įkūrėją, kulinarinių knygų autorių Yotam Ottolenghi. Aš tuo metu buvau „su savimi“, nes vaikai kažkuo buvo užsiėmę, Hariukas su Tomu, o aš galėjau būti sau ir daryti, ką turiu daryti (nes vis tiek turiu virti sriubą vakarienei), ir tai, ką patinka daryti – būti virtuvėje ir kažką gaminant plėsti horizontus (t.y. klausyti podkastų). Laimingiausi tie, kurie myli tai, ką daro.

Prisiminiau ir pasidarė truputį gėda ir nesmagu, kaip aš užleidau blogą. Čia kaip ir socialiniai tinklai, kuriems reikia tiek dėmesio kaip kokiai avių bandai ar šiltnamiui – negali jų palikti likimo valiai, reikia ir dėmesio, ir laiko. Bet va, mano blogas visai pamirštas liko, be mano dėmesio. Na, ir aš negaliu pasidalinti į aštuonioliką dalelių, bet visada esu geriausio rezultato siekėja ir visada manau, kad galima, jei nori. Bet juk ča yra tik, kaip sakoma, pavartosiu anglišką žodį – excuses, ar ne???

Taigi, pajutau, kad noriu vėl rašyti ir tai įmanoma tik padarius viešą kažkokį prisipažinimą, kad va, prašom, darysiu tai ne tik dėl savo šios erdvės, kurioje sudėta tiek mano gyvenimo, kad negaliu jai leisti pelkėti. Kas mane stabdė ir stabdo? Laiko trūkumas??? Na taip, bet tai kiek galima skųstis, kad trūksta laiko, tiesiog reikia mokėti su juo tvarkytis.

Kitas dalykas, labai daug dėmesio atkandęs nuo visų tinklaraščių, ne tik manojo, – socialiniai tinklai. Ir instagramą savo labai myliu, ir feisbuku džiaugiuosi, o kur dar visas dėmesys, kurio reikia žurnalui ir TV laidai. Oi, bet ar sunku rasti penkiolika minučių?

Aš labai mėgstu rašyti greitai greitai, sėdžiu ir kalu tekstą taip, kaip kalbu: be taškų, brūkšnių ir kablelių, didžiausias vargas po to skaityti, taisyti ir gludinti. Dar didesnis dėti „online“, aš nelabai moku, darau paprastai, tie visi nuotraukų karpymai, oh nonononononono… Na, bet reikia. Todėl aš iš karto apsidraudžiu, jei nepavyks, tai vaje vaje, koks vargas ir kokia gėda…. Bet pabandysiu, taigi, taisyklės tokios:

– įrašas pasirodys savaitės viduryje, geriausiai antradieniais, kartais kitą dieną.

– bus visada receptas, o receptas gi puikiai atspindi gyvenimą, ar ne? Truputį bus kaip anksčiau turėti karoliai (mano gyvenimo apžvalga tokia), ir receptas. Gal jis nebus toks tikslus ir aiškus, kokie yra žurnale, nes ten jie iškedenami kaip reikiant, ir toks sustyguotas kaip laidoje, bet jis tikrai įkvėps ir parodys, kuo gyvenu.

Dar pasakysiu, kad šie mano tekstai – ne knyga, tai prašau nekviesti kalbos ir gramatikos policijos. Nesinervinkite, skaitykite tik tai, kas kelia jums geras emocijas arba informuoja.

Kitaip tariant, dešimtojo jubiliejaus proga noriu nupūsti dulkes nuo savo tinklaraščo ir paversti jį tuo, kuo jis buvo – maisto ir gyvenimo blogu. Taigi, nuo šiol antradieniais – naujas įrašas, haštagai arba raktažodžiai: #BBlogas ir dar #mamosrestoranas

O dabar trumpai apie tai, koks gėris yra sriuba. Sriuba yra dievas ir kodėl aš vis dar neparašiau sriubos knygos?? AŠ NEŽINAU. Na, tai nesigilinkim. Taigi, vakar išviriau geriausią sriubą šiais metais. Ko reikia gerai sriubai? Tai aišku, kad sultinio. Kaip pomidorams reikia saulės, taip sriubai – sultinio. Taigi, kelias iki sriubos buvo toks: šeštadienį nupirkau turguje vištą ir labai paprastai prisūdžiau: druska, pipirai, česnakas. Sėdėjo ji šaldytuve dvi dienas. Tada iškepiau. Turėjau svečių, smagiai naminiai pavalgėme, o likusį vištos karkasą ir visas jos „sultis“, kurios buvo šalia – makt į puodą su visais porais ir svogūnais, su kuriais višta kepė, ir valandžiukę paviriau. O per tą laiką pasirausiau savo daržovių dėžėje: radau svogūnų, porą, dvi morkas, vieną saldžią bulvę ir dvi paprastas, porą pastarnokų ir vieną didelį salierą. Į tą patį puodą iškeliavo pusė skardinės konservuotų pomidorų (Izabelė gaminosi kažkurį vakarą savo makaronus, tai liko), štai ir visi ingredientai. Daugiau jokio stebuklo, jokių slaptų prieskonių. Svogūnas ir poras buvo apkepti keptuvėje, tuomet dar ir morkos ten pat, kelioms minutėms dėl smagumo buvo įmestos. Ir jau viskas – daržovės į puodą, sultinys ant viršaus, ir virė. Nei lauro lapų, nei česnakų, anei nieko, tiesiog – tegul kalba daržovės ir višta. Ir tai buvo stebuklas. Kai daržovės išvirė, tai tada tik makt viską į manąjį vitamix, aišku, galima kaip nori sutrinti. Viskas, nei grietinės nei grietinėlės. Tegyvuoja sriuba, višta ir naujos pradžios, kurios iš tiesų yra senos. Nes mes beveik visada norime to paties…

Beje, dalį sriubos sumaišiau su atskirai Hariui gamintais pastarnokais, briuselio kopūstais ir višta. Irgi ėjo kaip daina.

Print Friendly
Komentarai
  1. Aurelija parašė:

    Beata, oi koks laukiamas bus kiekvienas savaitės vidurys :)! Toptelėjo dabar mintis, jog kuo daugiau darbų turi, tuo daugiau turi ir laiko. Tad tau greičiausiai nebus sunku rasti tas penkioliką minučių :).
    O aš, nuo pat pirmos naujų metų dienos, taip pat noriu kažką pradėti. Tik dar nežinau ką. Tikiuosi, kad neužilgo sužinosiu :). O kol kas naujiems žadėjau nebekaupti daiktų ir dažniau paskambinti draugėms, daugiau keliauti ir labiau rūpintis savo oda, atrasti laiko knygoms, o virtuvėje gaminti šiek tiek įvairiau nei visada :)! Naujieji metai – puikus startas savęs atradimui ir tobulėjimui. Svarbiausia nebūti meškom ir prisigalvojus pažadų neužmigti žiemos miego :).

  2. Inta parašė:

    Labai dziaugiuosi, kad blogas vel atgims. Nuo to, kai nustojot rasyt, sekiau Jus FB, bet dabar kabai lauksiu antradienio! Cia kaip is knygos „Eziukad ruke“- zuikis visada ateina pirmadieniais:) Galima sakyt, nauji metai puikiai prasideda

  3. Agnė parašė:

    Oj kaip puiku, miela, Beata! Labai lauksiu Jūsų karolių 🙂 Ir man šiais Naujaisiais kažkoks didelis noras sparčiau judėt link savo svajonių!

  4. KlasiškasVyras parašė:

    Kaip tik prieš kelias dienas ieškodamas plovo recepto užtikau jūsų beveik blogo atsiradimo pradžioje parašytą receptą. Pripažinsiu, jūsų rašymo stilius gerokai pasikeitė (gerąja prasme) ir linkiu toliau tobulėti 🙂

  5. Vilija parašė:

    Kokios puikios naujienos! Labai labai džiaugiuosi, kad dulkės nuo jūsų blogo bus nupūstos. Jūsų blogas vienintelis, kurį sąžiningai skaitydavau. Kartais taip pavargstu nuo to „spindinčio ir apgludinto“ gyvenimo soc.tinkluose, o jūsų įrašai visada sugrąža į tą pačią nuostabiausią realybę. Ačiū! 🙂

  6. salvinija parašė:

    Miela Beata, puiki zinia ! Labai lauksiu Jusu antradieniu. Nezinau ar tai dera klausti siame tinklalapyje, taciau butu nepaprastai naudinga , jei galetumete pasidalinti, kaip Jusu vaikuciai , pervaziavus is UK priprato prie kitokios svietimo sistemos , kitokio bendravimo stiliaus nei UK mokyklose ? Graziausiu, sviesiausiu metu Jums ir Jusu Semai !
    Salvinija

Palikite komentarą: KlasiškasVyras



Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.