Belgiškas tylėjimas arba kaip atsirado mano kolekcija namams

Belgiją atradau netikėtai. Nežinau, kaip greitai į šią šalį būtų kelionės mane nuvedusios, jei nebūčiau kūrusi kolekcijos namams. Dėl šio užmanymo 2014 metų kovą pirmą kartą su Belgija susipažinau akis į akį. Dar anksčiau buvau Briuselyje, (jei ieškoti tikslumo, tai ten lankiau draugę. Važiavau iš Londono ir buvau tada dar su pilvu, kuriame gyveno Izabelė), tąkart Briuselis man patiko, nes ten galėjau valgyti skaniuosis Liege vaflius, Tiesą sakant, man Liege vafliai (tai tokie vafliai su cukraus gabaliukais, kurie paskui išsilydo ir virsta tokia karameline skanuma) yra kažkas, ko būtina paragauti bent vieną kartą gyvenime, tai jau tikrai… Aš į Belgiją skridau su standartiniu lietuvišku įsitikinimu: na, ką ten ta Belgija – nei ji Vokietija, nei Prancūzija, ką jie ten turi, bulves? Vaflius? Berniuką sysiojantį? Kai kurie eurotarnautojai lietuviai raukosi ir skundžiasi, kad nuobodu ten ir viskas. Tai va, tokia aš ten nuvažiavau, o žinote, kokia grįžau? Supratusi, kad belgai yra geriausi europiečiai: laisvi ir stilingi kaip olandai, maisto išmanytojai ir gerbėjai kaip prancūzai, ir darbininkai kaip kokie vokiečiai.

Briugė

Man pasisekė, kad abi tekstilės gamyklos, kuriose buvo kuriama mano kolekcija namams, nebuvo nutolusios nuo vieno romantiškiausių Belgijos miestų – Briugės. O pačios Briugės apylinkėje, kurioje gyventojų pora dešimčių tūkstančių mažiau nei Klaipėdoje, yra daugiau Michelin’inių restoranų nei Berlyne ar Amsterdame. Taip, taip, taip, ir aš, kaimietė, šito nežinojau! Bet net ir į tuos restoranus nebūtina grūstis, akivaizdu, kad aukštai įvertinti restoranai verčia pasitempti ir visus kaimynus, taigi, Briugėje ir apylinkėse gero maisto ir gerų restoranų apsčiai. O ir pati Briugė tokia romantiška ir graži, kad norėčiau ten sugrįžti dar tris kartus… Karoliai iš Briugės….

Pati Briugė yra pakrantėje ir turi visą tinklą kanalų, dėl šios priežasties kartu su Amsterdamu kartais vadinama Šiaurės Venecija. Aišku, visas tas vanduo aplinkui ir gerai išsilaikęs senamiestis, beigi belgiškas tvarkingumas, mandagumas, belgiško alaus įvairovė ir maisto skanumas, sakyčiau, labai tinka mums – šiaurietiško temperamento žmonėms. Ta belgiška Venecija, kažkaip ji man, na gerai, nepykite, bet kažkaip tokia jaukiai tinkama pasirodė…

Dabar sakykite, ką žinote apie belgišką virtuvę? Aš tai žinojau tiek, kiek žino visi: alus, belgiškos bulvytės, moules ir vafliai. Na, argi ne šiuos dalykus siūlo belgiški restoranai ne Belgijoje. Ha ha ha, – taip taip taip. Bet ai, ką jau čia slėpsi, juk ir midijas tikrai galima rasti skaniai paruoštas ir ne Belgijoje, bet ką daryti su bulvėm???? Haa??? Kąą??? Nepykite, bet tokių skanių, kaip Belgijoje, dar neteko aptikti. Bet ne tik bulvytės ir midijos yra belgiška virtuvė, kaip ir lietuviška – ne tik cepelinai ir medaus tortas. Belgai yra pametę galvas dėl dar trijų dalykų: mažų rudų krevečių (jas ir anglai mėgsta, tai aš su jomis dar ten susipažinau), dėl baltų šparagų (čia jų meilė kaip vokiečių) – aišku, nacionalinis patiekalas yra balti šparagai su krevetėmis, ir dėl jautienos – ką jau mėgsta, tai mėgsta… Na, tiek steikų niekur nebuvau valgiusi…

Mistral Home

Na bet belgiškos kelionės nebuvo tik pasivaikščiojimai po restoranus ir pasiplaukiojimas Briugės kanalai. Pirmiausiai tai buvo darbinės kelionės, apsilankymai fabrikuose, biuruose, susitikimai su savininkais, gamybos vadovais ir dizaineriais. Mano kolekciją gamino net dvi belgų šeimos įmonės.Pirmiausiai susipažinau su Luc’u – jis – Mistral Home kompanijos, kuri jau dvidešimt metų kuria ir gamina fantastiško grožio stalo tekstilę ir patalynę, savininkas. Luc’as viską pradėjo savo garaže: siuvo patalynę, pakavo ir siuntė užsakymus. Tokia buvo pradžia, o dabar jų kurtomis kolekcijomis savo stalus ir lovas dengia visa Europa.

Tai va, ir žinote, aš iš Luc’o išmokau du dalykus: kad didelis verslas gali prasidėti ne kur kitur, o namuose, – štai taip iš dalies Belgija prisidėjo ir prie mano šūkio, kurį pati sugalvojau – kad geriausi dalykai prasideda namie, nes jie ten ir prasideda. Štai kokiose kūrybinėse kančiose skendėjau bandydama pasirinkti, kas man labiausiai patiktų, o man gi patinka labai daug kas!!!

Jules Clarysse – dar viena Belgijos kompanija, gaminusi mano virtuvės prijuostes, rankšluosčius, vonios chalatus ir rankšluosčius.  Jules Clarysse yra gerokai senesnė nei Mistral Home, jos išskirtumas yra rankšluosčiai ir tekstilė.

Ši kompanija taip pat priklauso šeimai, o jai vadovauja Peteris, su kuriuo mes smagiai susidraugavome ir daug pokštavome…

Peteris su Lietuva dirba jau ne vienerius metus ir yra tikras Lietuvos fanas, toks fanas, kad pernai per Kalėdas čia atsitempė savo šeimą ir draugus. Kaip man Belgija, taip jiems Lietuva – toks pats malonus atradimas.

Tylėjimas

Žinote, kas man buvo sunkiausia? Ne išsirinkti ir nuspręsti, kokios bus staltiesių, takelių ar rankšluosčių spalvos ir nuotaikos, kokie augalai įkvėps raštus, bet TYLĖJIMAS! Visus tuos kartus, kai aš buvau Belgijoje, visus tuos kartus, kai žiūrėjau pavyzdžius ir varčiau katalogus, tvirtinau piešinius ir modelius, visus tuos kartus, kai vaikščiojau palei Briugės kanalus ir valgiau skaniausią belgišką maistą, man visą tą laiką sunkiausia buvo tylėti!!! Na, negalėjau dar tada visko rodyti pasauliui ir tartis, nes čia žaidėja ne aš viena. Taigi, susipažinkite su moterų komanda, kuri dirbo prie šio projekto. Vilma – mano bendražygė beigi draugė, ji turi gerą skonį ir aštrų protą. Jei aš jį pametu, tai ji proto nepameta niekada. Taigi, ji mano smegenys ir apsauga…

Jurgita – belgiškų įmonių atstovė, nagi žinote, kaip būna, jei sutampa vadinamieji biolaukai, jei su žmogumi veiki tuo pačiu dažniu, tai gali sukurti neįtikėtinų dalykų, o kartais gali būti daugiausiai žadantis projektas, bet jei žmonės ne tie, tai vis tiek nieko neišeis. Aš mėgstu, kad viskas eitųsi sklandžiai visur ir visada.. Tai va, su Jurgita iš karto buvo aišku, kad viskas eisis super…

O dabar apie Maximos moteris. Jos iškart patikėjo mano idėjomis, joms viskas patiko ir tiko, ir būtent Rūta ir Asta buvo pirmosios mano kolekcijos fanės, kurios sakė – noriu visko! 

Taip, tokios lojalumo kampanijos vyksta jau ne vienerius metus: tai keptuvės, tai taurės, tai indai, tai dar kas nors, o šiais metais tai bus ypatingas projektas – „Beatos virtuvės” kolekcija namams. Aš vis dar negaliu patikėti, kad mano kolekcija bus kiekviename Lietuvos mieste. Wow! Kas galėjo pagalvoti? Labai džiaugiuosi, nes krapas seniai nusipelnė savo rankšluosčio!