Taip, net nemoku pasakyti, koks didelis pasididžiavimo jausmas buvo apėmęs, kai atidarinėjome tą viešbutį. Beatos virtuvė – mano įsteigta įmonė, kurioje dirba ne viena bitė – tapo labai svarbaus ir gražaus viešbučio mecenate. Vakar Stripeikiuose, kaimelyje,  kuriame įsikūręs bitininkystės muziejus, Aukštaitijos nacionalinio parko viduryje buvo atidarytas viešbutis vabzdžiams. TAIP TAIP TAIP. Į jį dabar galės užsukti ir ilgiau ar trumpiau čia gyventi skruzdėlės, drugeliai ir kiti vabzdeliai. Statinį savo rankomis padarė Mykolas, o vakar jį atidarėme su garbinga kompanija: Zita Kelmickaite, kuri yra smagiausia Zita, kaimo žmonių draugė ir lietuviškos etnokultūros gerbėja bei puoselėtoja, Bitininkystės muziejaus vadove Danute Indrašiene, bitininku ir jaunuoju ūkininku, jau dešimtmetį valgančiu savo bičių medų Edmundu Jakilaičiu ir medžio meistru Mykolu.

Vakar pirmą kartą vyko Bitės diena. Buvo tikrai smagu, galėjai sužinoti apie bites ir bitininkystę, paragauti medaus, nusipirkti sūrio. O svarbiausia, pabūti tokioje stebuklingoje gamtoje, kokia yra ten.

Aš Vilniuje irgi gyvenu gamtos pašonėje, dėl to ir gyvenu čia, kur gyvenu, nes man jausti gamtos ritmą ir alsavimą labai svarbu. Bet ten, tarp tų čiurlenančių upelių ir kalvelių, ir pievų, ir dūzgiančių bičių, ten jausmas yra kažkoks kosmiškai antgamtiškas, kaip kokioje pasakoje.

Žodžiu, vasarą, kai dėliosite maršrutus, būtinai nuvykite ir į tas apylinkes – iš Vilniaus labai netoli. Ir Labanorą aplankykite, ir miestelį, ir girias, ir visokių objektų bei piliakalnių pilna, ir Ginučių malūnas. Ir Bičių muziejus, žodžiu fantastiška dienos išvyka.

O apie muziejų, tai ten yra hamakai ir – dėmesio dėmesio – WIFI’jus, jei netyčia reikėtų kokį reikalą skubiai sutvarkyti. Bet geriau jau reikalų neturėti, o tiesiog ilsėtis ir Lietuva grožėtis. Būtinai apžiūrėkite Beatos Virtuvės Vabzdžių viešbutį ir man praneškite, kiek jau gyvenotjų ten yra.

Mes su Hariuku nusifotografavom, o jis ten visur norėjo eiti pats. Jei norisi daugiau informacijos apie muziejų, tai jos yra čia. Mes buvome su vaikais ir su šeimos drauge Rita. Tomas važiavo motociklu, o aš tai, aišku, mašina, ha ha ha, patikėkite, kelias neprailgo…