Atostogų dilemos (ar aš jūsų tarnaitė???) ir pomidorų salotos

Aš tvarkau kalnus popierių kurie susikaupė per pastartąjį pusmetį. Vieną dieną, mane turbūt ras kur-nors-paskendusią knygų ir popierių kruvose, nes nieko gi negaliu išmesti….Siaubelis, bet jei jau pasiruošiu išmesti vidiniam pasitenkinimui ribų nėra. Ant liežuvio galo dabar  visiems tik vienas žodis: atostogos.  Kas jau buvo, kas dar važiuos, kai kas iš viso tik savaitgalį skirs šitam buržujiškam išmislui. Aš tuo tarpu po karštos savaitės Lietuvoje keikiu anglišką orą (plius 18 max ir pilkas lyjantis dangus) ir laukiu kada vėl galėsiu važiuoti, ten kur vasara t.y. į Lietuvą. Nes čia galų gale supratau ir susitaikiau: oras visus metus yra daugiau mažiau vienodas (tiksliau pavasariai visada tobuli, vasaros – belekokios, ruduo vėl nuostabus ir žiemos visai nešaltos, o vasara yra anot sutuoktinio: when you don’t need a coat) Mano draugės anglės mamos, visos yra giliame liūdesyje, dėl tų visų dukrom pripirktų ir nepanešiotų suknelių….ir laukia nesulaukia, kada išvažiuos kas į Prancūziją, kas į Ispaniją, kas į Graikija, bet turiu ir tokių kurie trauks į Velsą, Kornvalį ar Škotiją….(ir visada kai kalba prasideda apie atostogas UK prisimenu Little Britain serialo ištrauką: kurioje rodo lietaus tamsoje –  dvi paplūdimio kėdes, o taip vadinamas ‘užkadrinis balsas sako” When the Arctic is fully booked people go to Scotland )ha ha ha ha ha. Tiesa ir mes atostogavom kartą Kornvalyje, buvo labai gera, brangu ir vėsu….daugiau manau nevažiuosim. o štai čia mano rašinėlis  apie atostogas ir jų keliamus rūpesčius iš paskutinio Laimos numerio

Kai gerai pasvarstai, atostogos yra vienas rupestis galvai, pilvui ir piniginei. Kaip tinkamai pasirinkti, kad visu poreikiai butu vienodai patenkinti? Galvaskausmis prasideda jau medituojant, kur traukti ir su kuo. Juk nera nieko blogiau, kai vienas nori guleti pliaže, o kitas – tyrineti visus pakeles griuvesius. Štai kad ir mano mylimi draugai, naujai iškepta pora: ji mieliau rinktusi driežo atostogas – išsitiestu pajuryje su skaitiniu rankoje; jis – šuns stiliu: begiotu iškišes liežuvi, lankytu visas svarbiausias vietas, apsiginklaves kelioniu gidais ir fotoaparatu. Visai nesidroviu sakyti, kad megstu atostogauti kaip driežas. Mano sutuoktinis po keliu tokiu dienu ima vaitoti, kad reikia nuvažiuoti šen bei ten, pamatyti kažkokias raketas, panerti po vandeniu, užkilti ant kalno, nusileisti i požemi ir panašiai. Bet jau pradedu kalbeti lyg kokia bevaike – juk butent vaikai atostogu lukescius perkelia i visiškai kita dimensija, kuri sudetingumu prilygsta tarptautinei finansinei krizei… Nes, pasirinkusi šuns lakstyma po ivairias vietas, nuolat klausaisi zyzimo – vaikus pykina, skubiai ieškai tualetu ir, svarbiausia, maistas visada blogas. Nežinau, kodel, bet man atrodo, kad atostogaujant su mažais vaikais beveik neimanoma igyvendinti gastronomines svajones – apsilankyti idomiuose restoranuose ir „paragauti pasaulio“. Viena nuostabi, sekmes sulaukusi drauge ilsedamasi  visada suderina pagrindinius atostogu elementus: gulejima, lakstyma, šeliojima ir gastronomini pasitenkinima. Jei aš i atostogas sugebu iterpti koki gurmaniška elementa ir apsilankyma maisto šventoveje, jau esu patenkinta. Nors, tiesa sakant, galima puikiausiai jas praleisti paciai eksperimentuojant virtuveje (žinoma, jei tokia yra, – tikrai nesiulau veržtis i viešbucio restorana padeti šefui)… Ir nuo pat ryto iki vakaro poilsiautojams gaminti iš vietiniu produktu. Mano pažistama jau prieš du menesius ėmė ruoštis savo artejancioms vasaros atostogoms, nes su šeima ir kruva biciuliu važiuoja i Pietu Prancuzija. Taigi pradejo internete tyrineti apylinkes, turgus ir rengti meniu. O kita miela drauge, dvieju išdykusiu mergaiciu mama, palaimingai šypsojosi grižusi iš atostogu, kur buvo „viskas iskaiciuota“. „Žinai, aš taip pailsejau: nei maisto gaminti, nei indu plauti. Pareini iš papludimio, pasipuoši suknele ir trauki vakarieniauti…“ Tikiuosi, jusu nedrasko visos šitos dilemos – buti virtuveje ar nebuti. Ir ilsedamasi ne karto nepagalvosite, „ar aš jusu tarnaite?“ Nes, kai geriau pasvarstai, vasara viskas lengva… visomis šio žodžio prasmemis. Ji tokia dosni, kad net nepatogu, – tikrai nera geresnio laiko džiaugtis sodo ir daržo gerybemis, uogomis. Iš tiesu tereikia tinkamai pagerbti savo megstamiausius produktus ir moketi padoriai paruošti salotas. Man, be abejones, svarbiausios vasaros daržoves yra pomidorai. Svajoju apie keleta dienu Kedainiuose su tecio užaugintais „tikrais“ pomidorais, kuriu visa bagažine nusivešime prie Baltijos, o geriausios drauges mama vaišins pacios prigrybautomis voveraitemis. Švieži pomidorai (ir voveraites) – atostogu rojus. Pomidorai skanus visaip. Ypac paskandinti krapuose ir beveik paprastame salotu užpile. Cia mano naujai pamegtas salotu užpilas, kuriam reikia tik trupucio laiko, kad svogunai spetu pasimarinuoti acte. Tik netingekite ju smulkiu smulkiausiai supjaustyti.

4–5 prinokę vidutinio dydžio pomidorai

1–2 valgomieji svogūneliai(arba pusė iprasto svogūno)

6–7 šaukštai baltojo vyno acto

1 nubrauktas šaukštas cukraus

1 kupinas šaukštelis Dižono garstyčių (arba visagrūdžių),

druskos

žolelių

6–7 šaukštai alyvuogiu aliejaus.

Susmulkinti svogūnelius. Tinka ir iprastas svogūnas, bet geriau šviežias. Tada juos užpilti baltojo vyno actu, Dižono garstyčiomis,

užbirinti cukrų, druskos. Viską pamarinuoti apie pusvalandi.

Išmaišyti iki tinkamos konsistencijos su alyvuogių aliejumi.

Pomidorus supjaustyti pusžiedžiais, pabarstyti turimomis žolelėmis (smulkiai pjaustyti krapai – mano favoritai) ir užpilti

saloų padažu.

Tokios pomidoru salotos yra mano atostogu receptas.