Aš turiu daug suknelių, daug, labai daug. Kažkada mėginau skaičiuoti – tikrai per  100, na bet man jų daug reikia… Na, bet ne apie sukneles dabar susėdome pakalbėti, o apie šortus, šortus aš turiu vienus. Tie vieni yra iš nukirptų, beveik mergautinių išaugtinių džinsų. Šį sezoną jie taip ir nebuvo ištraukti, nes, hmmm… na, kaip čia pasakyt… Jei atvirai, truputį spaudžia, o aš jau nebe tokio gyvenimiško nusiteikimo, kad mane kas nors varžytų. Tai va, šortų neturiu dar ir dėl to, kad na tai kur aš su jais eisiu? Juk šortai – tai vaikų, paauglių ir riedutininkų rūbai arba dar tų moterų ir merginų, kurios turi nepriekaištingas kojas.

Bet ši vasara man – revoliucijų vasara, nes aš įsigijau dvi poras šortų ir juos nešioju vos ne kasdien. Visų pirma, niekada nežiūrėjau net į jų pusę, nes atrodė, kad „ką, ar jau tu, Beatėle, visai kuoktelėjai? Tu – su šortais??“ Na, nebent tais, iki kelių, bet tikrai ne tais, kurių dabar pilnos pardės, bet kadangi šios šeimos atostogos buvo karštame klimate, galvoju, ai, tebūnie, niekas baudos kvito neišrašys, perku šortus ir nešiosiu, koks skirtumas, kaip atrodo tos mano šlaunys.

Manau, kiekviena moteris turi tam tikrą santykį su savo šlaunimis, paprastai tie santykiai būna tokie on and off audringi. Vienos nuolatos tempia savo šlaunis pirmyn: vaikšto į masažus ir salonus, perka, trina kavos tirščiais ir gąsdina kontrastiniais dušais. Kitos tiesiog pasilieka jas sau, šlaunys kaip šlaunys. Dar kitos tiesiog primygtinai jų nemėgsta, slepia, niekina, ir apkalba viešai bei privačiai. Tai aš buvau kažkur per vidurį, įsitikinusi – ne, šortai ne man. Bet nusipirkau tuos šortus, galvoju – „o man vienodai“… Ir ką gi, atsitiko stebuklingas dalykas, aš įsimylėjau savo šlaunis, ir supratau, kad nors ir ne tokios lygios ir na, kai žengi žingsnį, tai jos pavojingai juda,  bet jos mano šlaunys, ir kodėl gi aš iki šiol jų neleisdavau į viešumą? Nežinau. Juk jos mano, ir jos gali būti mano draugės, o kaip jūs? Vis dar dresuojate savo šlaunis? Ar slepiate? Gal metas susidraugauti? Moterys, oras, kaip matote, vasara alsuoja, leiskime savo šlaunis ganytis! Ha ha ha ha….