8241
Beatos virtuvė

Apie Tolvaidą ir Kalabriją

(9)

Kai aš žurnalo „Žmonės“ interviu pasakiau, kad važiuosiu į Italiją, į Gelato mokyklą, nes juk nėra čia, ką slėpti, netrukus į feisbuką gavau laišką: „skaičiau, kad važiuojate į Pietų Italiją, į ledų mokyklą? Kur konkrečiai? Nes aš gyvenu Pietų Italijoje…“ Tai buvo Tolvaidos laiškas. Darbų įkarštis, naujo žurnalo gamyba, laidų filmavimai, – net jei ir būčiau norėjusi paieškoti lietuvių Italijos „bato“ smaigalyje, jokio laiko neturėjau. Todėl atsidaviau gyvenimo upei, o ji man štai šitaip, – feisbuku Tolvaidos laišką atsiuntė. Tolvaida gyvena tik 150 km nuo Lamezia, kur aš atskridau, tai, sakau, atvažiuosiu – turėjau 24 laisvas valandas iki tada, kai mane susirinko rimtosios gelato studijos.

Beatos virtuvė - Pietų Italija, Tolvaida

Neabejoju, žinote, kad vaikščioti turizmo pramintais takais ir pakliūti į vietinių rankas – visiškai skirtingi dalykai. O Calabria (Kalabrijos) turizmo keliai, panašiai kaip Priekulėje (Tolvaidos porą kartų minėtas Mažosios Lietuvos miestelis), čia jums ne turizmo nušlifuota Roma. Ar Toskana. Aš apie Calabria žinojau tiek: ten gamina Nduja (skanioji, riebioji, aštrioji dešra, kaip mūsų kindziulis, tik ten kiauliena su lašiniais, ir su padidinta doze aštriujų pipirų). „Jurgis ir Drakonas“ kepa mano mėgstamiausią pizza su nduja. Aš pati esu apie ją prisuokus ir net receptą su makaronais įdėjau. Vat ir tiek. Bet dabar, 12 valandų su trupučiu praleidusi su Tolvaida, jaučiuosi visai padoriai su Calabria susipažinusi. Tai leiskite jums truputį plačiau apie Calabria, bet pradžioje – apie Tolvaidą.

Tolvaida su Beata Nežinau, ką mano Lietuvos vyrai, bet čia tik geriau, kad mūsų moterys pasklido po pasaulį. Jos kaip kokie gerieji satelitai – gerina pasaulio supratimą apie Lietuvą ir tobulina tas vietas, kuriose pačios apsistoja. Tolvaida, pavyzdžiui, iš viso savo kaimo geriausiai moka angliškai ir tuoj atidarys savo anglų kalbos mokyklėlę. Šiaip ji yra moderni, aktyvi moteris, kuri savo italo šeimai atvedė internetą ir palydovinę televizjią, o anytą išmokė kepti vištą su kmynais ir mėgti silkę…Taip pat ji, tarsi karingoji princesė iš tolimųjų kraštų, nepakluso šimtametėms tradicijoms savo vaikus vadinti senelių vardais ir pavadino juos taip, kaip nori. Tad jos vaikai ne Paulo ir Laura, o Jokūbas ir Aida.

Jokūbas ir Aida, Tolvaida Calabria

Vieninteliai iš viso miestelio anūkų, nepavadinti senelių vardais! Netikite???? Tai patikėkitė, – ji pati dirbo gyventojų surašyme (laimėjo konkursą – nenuostabu, yra super smart mergina) ir ten visi vaikai turi senelių vardus, kaip Tėve mūsų, ir taškas. Kaip Tolvaida čia atsidūrė? Jau žinote, pagrindinė priežastis, tikrai ne Calabria gamtos turtai, o gi jos Giacomo.

Giacomo, Tolvaida Calabria

Pirmą kartą su juo Tolvaida susipažino prieš daugybę metų, kai su savo tėvų liaudies šokių kolektyvu lankėsi šiose apylinkėse. Ji tada dar į mokyklą ėjo. Dvi savaites meilė buvo didelė ir jauna. Ne viena tada Tolvaida tokia buvo, o pusė lietuvaičių kolektyvo su italų liaudies kolektyvu… Tada buvo trenkęs įsimylėjimas stipriai, – grįžusi į Klaipėdą, ji norėjo viską mesti ir septyniolikos neturėdama, važiuoti gimdyto vaikų į Calabria. Bet kaip atėjo, taip ir pradėjo greitai, o šis dar paauglės sugalvotas scenarijus išsipildė po penkiolikos metų. Toliau tęsėsi aktyvus gyvenimas Lietuvoje ir karjera (vadovaujamos pareigos restoranuose ir madingoje rūbų parduotuvėje). Viską pakeitė lemtinga kelionė į Siciliją, tai ir jūs, kaip ir aš, galime dabar linguoti galvas – kaltas Ryanair’as… Su draugėmis viešėdama Sicilijoje, nusprendė į Calabria pusę persikelti ir susitiko kavos su paauglystės simpatija. Kaip ten tuose filmuose sakoma agliškai – the rest is history.

Štai ir gyvena dabar Tolvaida ant kalno – apačioje uošviai, itališka anyta, kurios pagrindinis gyvenimo darbas yra lepinti kitus šeimos narius, jais rūpintis ir nuolat gaminti valgyti. Uošvis – ūkininkas, kuris augina viską – nuo figų ir mandarinų iki triušių, vištų ir ožkų. Be abejonės, alyvuogių aliejus taip pat iš jo paties užaugintų alyvuogių (šeima per metus sunaudoja apie 200 litrų alyvuogių aliejaus, po pusę litro per dieną beveik). Tolvaidos vyras dirba mokykloje ūkvedžiu, o ji pati studijuoja Mesinos universitete kalbų magistrą (turi anglų filologijos diplomą, dar Lietuvoje gautą) ir turi krūvą visokiausių svajonių, aistrų ir planų. Aišku, pasididžiavimas ir visos šeimos džiaugsmas – Jokūbėlis ir Aida. Jokūbui keveri, Aidai – vieneri su trupučiu.

Tai kaip aš dabar buvau sutikta, aišku, kaip kokia ministrė pirmininkė iš Lietuvos. Greitai sugebėjau įšokti į traukinį ir atvykti į Villa San Giovanni. Tada jau mane pasitikusi Tolvaida iš karto vedė į vietinę Gelateria (ledainę)…

Beatos virtuvė - Tolvaida gelateria

Pasivaikščiojome, sužinojau daug ir įdomiai apie Calabria gyvenimą. Ir tada laukė vakarienė namuose pas anytą.

Calabria, Tolvaida, Beatos vrtuvė

Nereikia pasakoti, kad viskas buvo labai skanu. Tolvaidos gaminta parmigiana su kiaušiniais, ir įdaryti pomidorai, ir jos vyro ilgai ruošta vietinės virtuvės įžymybė ožkos ragų troškinys, kuris valgomas su pasta. O šioji buvo stori ilgi macaroni. Desertui mano pačios receptas – besiliejantis šokoladinis pudingas, buvo tikrai labai geras. Va štai taip man pasisekė….

Beatos virtuvė - Tolvaida

Gyvenau viešbutyje su vaizdu į jūrą, o jei dar oras skaidresnis būtų buvęs, tai ir Etnos viršukalnę būčiau mačius. Daug pasakoju, o nuotraukų beveik nėra, nes mano draugas iphone’as nusėdo, o kroviklį pasiėmiau ne tokį, kokio reikia. Še tau, boba, devintinės!

Taigi, pasifotografuoti geriau galėjome tik kitą dieną… Tai tiek apie viešnagę, kitam papasakosiu apie kalabrietišką gyvenimą, tragišką istoriją ir miestelį kalne, kuriame jau keturiasdešimt metų niekas negyvena. 

Print Friendly
Komentarai
  1. Roberta parašė:

    Nuostabiausias straipsniukas su rytine kava. Pakelia nuotaika! Dabar norisi lekti ir nuversti visus kalnus!!! Beata, tave galima isimyleti. „Še tau, boba, devintinės!“ zvengiau kokia valanda 🙂 Liuks moteris! Kaip ir Tolvaida. Kaip tik kilo ideja, galetumei vazinet po pasauli ir lankyt va stai tokias saunias lietuviu moteris! Ir viska mums papasakoti 🙂 Nerealu!

  2. Simona parašė:

    Ir koks nuostabus tas gyvenimas! Netikėtumai, naujos pažintys, neplanuoti vizitai ir … Tiesiog nuostabu! Buvo labai įdomu skaityti, nuotraukos labai gražios! 🙂

  3. kk parašė:

    Bet jau ta mazyte mergyte kokia grazi,angeliukas:)

  4. VILIJA parašė:

    Buvo įdomu ir paskaityti ir pasižiūrėti, nors aš Tolvaidos nepažįstu, bet gerai pažįstu jos tėvus, su kuriais teko keliauti į Sardinijos salą, plaukti Merkio upe ir šiaip ne kartą būti įvairiuose renginiuose.

  5. kristina parašė:

    Nerealu, koks malonus rašinukas 🙂

  6. R parašė:

    ir vel vel vel kokia grazi Beatos suknia. Vis noriu paklausti – tik nedristu, – labai svarbaus ir intymaus dalyko – kur galima rasti tokiu graziu sukniu… Ir aciu uz idomu post`a

  7. Ingrida parašė:

    Beata, Jūs esat pozityvumo „bomba“ 🙂 Paskaičius Jūsų dienoraščius, supranti, kad tiek ne daug tereikia, kad žmogus būtų laimingas ir švytintis: tik pomėgio, gero maisto ir geros kompanijos 🙂

  8. Rūta parašė:

    o dar prasymas sia tema:) o gal butu galimybe kol ten esate, suzinoti (arba jei zinote) lietuviskai sakoma, makaronu, recepta. italiska virtuve labai labai patinka, dar gavau dovanu makaronu gaminimo aparata. tai kaip ta tesla pasiruosti? aisku galeciau internete ieskotis… bet jusu patarimai mieliau;) aciu!

  9. Prancūza parašė:

    Labai nuotaikingas straipsnis, balansuoja kažkur ant nerealumo-realumo ribos, kokia ta moters laimė gali būti ir kokios tos laimingos, socialiai save sukūrusios, įprasminusios moterys.

Palikite komentarą



Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.