8241
Beatos virtuvė

Apie pamėlusius veidus, tamsumą, veganus ir dovaną, kurią noriu padovanoti

(1)

Paprastai, jei mane kas išveda iš kantrybės, aš labai greitai save parsivedu. Maksimum po paros jau būnu parėjusi ir man kaip nuo žąsies vanduo tie, kurie sukėlė man vidinio piktumo ir nepasitenkinimo audrą. Aš labiau už viską branginu savo emocinę sveikatą ir ja rūpinuosi taip, kaip galiu. Todėl labai retai arba niekada nesikolioju viešai FB ir retai veliuosi į visokius viešus nuomonių karus. Bet šį kartą net ir pritaikius mano 24 valandų pertraukėlę problema liko didelė. Todėl jaučiu, kad tai mano pilietinė pareiga – iškelti klausimą ir viešai aptarti. Tai kas gi čia nutiko?????

Nutiko eilinis feisbuko postas ir eilinių žmonių nevisai eilinis komentavimas,  o kadangi daržas mano ir kiemas mano, tai aš kaip ir truputį atsakinga jaučiuosi. Dar kitas dalykas, kad kai įžeidinėja žmogus, kuris šiaip, na žinote, yra nevykėlis. Gal neišsilavinęs, gal daug gyvenime gero nematęs, mokslų jokių nekrimtęs ir šiaip, gyvenantis kaip tas arklys uždengtomis akimis, kad nesibaidytų, tai tebūnie, vėl saugodama savo emocinę sveikatą nepuolu aiškintis. Bet kai rupūžės pabyra iš žmogaus, kuris yra išsilavinęs… Tai va, viena jauna, simpatiška moteris po mano nuoroda apie dvi merginas, kurios pasirinko gyventi veganiškai, pakomentavo: „Veidai net pamėlę”. Suprask, štai, ji, išsilavinusi moteris, tokią tad nuomonę turi apie veganus – jie „pamėlę“, suprask, tokie nelaimėliai, susivarėliai, kad jų veidai pamėlę netgi… Nuo tos varganos mitybos…

Aišku, jau matot, kaip man iš ausų eina dūmai beigi garai… Plius dar visas būrys moterų (gal tik vienas vyrutis) sustojo ratu ir pačios nykščius iškėlė.

Tai ką dabar galima pasakyt, na, tik nuleist rankas ir apsiverkti dėl tokio tamsumo, tokio noro pasijuokti iš kito žmogaus pirmiausiai kabinėjantis prie paties pažeidžiamiausio dalyko – žmogaus išvaizdos. Man tai, tiesą sakant, nusviro rankos, nes tai yra tiesiog fui. Ar neturėtume gyventi truputį atsivėrę savo smalsumo čiuptuvus ir domėtis tuo, kas vyksta aplinkui, o ne tik kapot kaip kirviais: „tie veganai tai durneliai, pamėlusiais veidais, pasmerkime, užmėtykime juos steikais ir vištienos kotletais…“

Aš pati turiu keletą draugų veganų, visų pirma, tai jaučiu jiems didelę pagarbą todėl, kad visi, kurie renkasi ne jau išgrįstą ir išasfaltuotą kelią, yra žmonės, kurie, visų pirma, turi kažkokį kiekį smegenų, kad priimtų vienokį ar kitokį sprendimą. Aš pati negalėčiau rinktis tokio kelio, nes man patinka vidurio kelias, Nejaučiu didelės vidinės motyvacijos dabar mesti keptas vištas ir parmos kumpį, ir negalėčiau gyventi be varškės, bet jaučiu gilią pagarbą tiems, kurie ieško, kurie bando ir kurie renkasi. Ir labai mažai solidarumo jaučiu su tais, kurie juokiasi ir bado pirštais.

Esu skaičiusi nemažai apie augalinę mitybą ir dar nuo to laiko, kai parašiau savo „Daugiau daržovių“ knygą, esu įsitikinus, kad daržovės yra visada geriau ir sveikiau, ir visi mes turėtume būti truputį labiau veganai. Ne kasdieną, bet kartais, nes tik taip galėsime geriausiai pasitarnauti savo kūnui, o jei būsime sveiki, tai būsime naudingi ir produktyvūs, geri ir mylintys savo šeimai, ir savo šaliai.

Kad šis įrašas nebūtų tik tuščias plūdimasis ir piktinimasis, turiu dovaną Gintarei, „šmaikščiojo“ komentaro autorei. Malonus sutapimas, bet kaip tik šį savaitgalį Vilniuje bus Ann Wigmore mitybos konferencija. Va, ką tik nupirkau bilietą į šią konferenciją ir dovanoju jį Gintarei. Miela Gintare, galėsite atvažiuoti, pasiklausyti, būkite smalsi, būkite žingeidi, rūpinkitės savimi ir imkite iš gyvenimo visas galimybes, kurias jis duoda, tada galėsite tikrai puikiai dirbti savo vaistininkės darbą… Jei neatvyksite, gal rasite, kam tą bilietą padovanoti?

O aš norėčiau visus pakviesti būti truputį labiau veganais, tai yra nepulti perkandinėti savo artimui, savo kaimynui gerklės, į savo racioną įtraukti kuo daugiau daržovių, net jei ir neatsisakote skanios keptos vištos…

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (1)
Komentarai
  1. Giedre parašė:

    Super atsakymas. Taiklus, bet nenusileidziant iki vaistininkes ir kitu panasaus mastymo ir nulines tolerancijos lygio zmogeliu. As nei vegane, nei vegetare, bet man nuosirdziai dzin del to, ka kitas valgo ar ko nevalgo. Zinoma, yra riba, kurios noreciau, kad jis neperzengtu- mokymas, atseit vienintelio teisingo mitybos budo ir pamokslavimas. Bet jei viso to nera, tada ok. Bet zmogaus pasirinkimu sumenkinimas yra zemiau visko, del to aciu, Beata uz toki pamokyma, tikekimes nors vienas susimastys.

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.