8241
Beatos virtuvė

Apie miegą ir vaikus

(11)

Matau, kad labai daug dėmesio sulaukė mano įrašas apie vaikų maitinimą, tai aš dabar norėčiau parašyti apie miegą. Nes apie miegą galima būtų parašyti visą knygą. Arba gal dvi knygas, nes nėra didesnio laimės ir troškimo objekto kaip miegas. Ypač, jei turi kūdikių. Oi, kiek daug turiu ką pasakyti šia tema. Tiek daug, kad nežinau, nuo kurios vietos pradėti. Bet norėčiau, kad šis įrašas būtų mano trumpas pasidalinimas apie tai, kas man yra miegas ir kaip aš su juo tvarkausi, ir kaip viskas vyksta su vaikų miegu.

Miegas yra turbūt pats svarbiausias geros savijautos elementas, nesvarbu, ar esi suaugęs ar vaikas. Savaime suprantama, kad vaikams tai yra pamatinis ir esminis dalykas. Nežinau, kodėl ir paaiškinimo neturiu jokio aiškaus, nes kaip ir negaliu pasakyti, kad turėjau didelę sistemą, bet man prioritetas yra miegas, visų pirma mano pačios, o paskui jau, aišku, vaikų.

Jūs galvojate, kad man neatsibodo tie miego ritualai ir nuolatinis varinėjimas vaikų: „eikit miegot, jau laikas miegot, junkite teliką lauk“ ir panašiai. Aš kartais esu tiesiog paslika horizontalioje padėtyje ant grindų arba sofos ir neturiu jėgų visai, ir norėčiau tik gulėti ir žiūrėti panoramą, ir skaityti tokią knygą, kokią noriu, arba gal net „zombiauti“ į telefoną akis įdėjus (tai, aišku, yra labai nesveika ir nefaina taip daryti, bet vis tiek taip darom). Ir va, taip jau tuoj bus dvylika metų, kai miegojimo rutina ir dienotvarkė yra gyvenimo dalis. Patikėkite, aš TAIP tingiu kartais…

Vis atsimenu, kaip mano viena draugė atvažiavo manęs lankyti į Londoną ir Izabelei buvo gal kokie dveji ar treji metai… Draugė buvo pakraupus, kas per košmaras – raiškusis knygelių skaitymas, o aš tuo metu vis skaitydavau tą patį kūrinį – Pupulę… Dabar jau keleri metai kaip Izabelei knygų neskaitau, bet skaitau Jurgiui ir Hariukui pradedu skaityti. Grįžtant prie miego, tai aišku, didesnių vaikų įpročiai jau susiformavo ir miega jie, sakyčiau, net labai gerai. Tfu tfu tfu, bet neturėjom jokių tokių esminių miego problemų – nei baimių, nei sisiojimų į lovą, nei pernelyg ilgo vaikščiojimo į tėvų lovas. Na, truputį meluoju, nes ir Jurgis, ir Izabelė ateidavo pas mus į lovą iki kokių penkerių ar šešerių metų… Bet aš į tai žiūriu atlaidžiai, nes pati atsimenu, kaip vaikščiojau į savo tėvų lovą. Ir miegot su vaikais yra neišmatuojamas malonumas, kuris nesitęsia amžinai, patikėkit, sakau iš patirties, todėl dabar dievinu galimybę pamiegot su mažuoju džiaugsmu.

Iš patirties galiu pasakyti, kad mamas vaikų atsikraustymas į lovą, kai prabundi lovoje ne dviese, o, tarkim, keturiese, nervina mažiau. Tėčiai, sakyčiau, mažiau kantrybės šiuo klausimu turi. Aišku, atpratinti yra visokių būdų, mūsų buvo labai paprastas, bet labai pasiteisino – Tomas pažadėjo Jurgiui, kai jam jau buvo kokie penkeri metai (o gal šešti ėjo, mes jau LT gyvenom, Vilniuje), kad jei jis penkias dienas neateis pas mus naktį, tai gaus šokoladuką. Ir ką jūs sau galvojate? Suveikė!

Šiaip, su visais vaikais, nuo jų kūdikystės man pasisekė. Nors, kaip čia pasakius, ar man pasisekė, ar aš taip stengiausi, kad pasisektų. Izabelė buvo tikra miego čempionė – ji dar dviejų mėnesių neturėdama jau sugebėdavo miegoti per naktį, t.y. pamaitinta kokią 23 val., praparpdavo sėkmingai iki šešių ar net septynių ryto. Jurgis irgi labai neprastai sekė iš paskos ir, sakykim, jam gal reikėjo kokio pustrečio mėnesio, kad miego čempiono titulą užsidirbtų. Paskui, aišku, būdavo visokių atkritimų ir užsimanymų valgyti pieną naktimis iš butelių! Tai, atsimenu, aš neketinau naktimis kilnotis ir pradėjau duoti vis liesesnį ir liesesnį mišinį ir kažkaip atprato.

O dabar pereikime prie Hariuko. Na ką, nei čia girtis, nei ką, bet jis irgi gerų miegojimo manierų pasimokė iš giminės. Ir taip pat rodė gerus rezultatus. Miego. Aišku, kaip ir visi kūdikiai, atėjęs į pasaulį keldavosi kas trys ar keturios valandos, paskui vis rečiau ir rečiau, ir, sakykim, trijų ar keturių mėnesių miegojo pavyzdingai per naktį. Paskui buvo „atkritęs“ ir pradėjo keltis kokią ketvirtą ryto. Paskui, jau aštuonių ar dešimties mėnesių suprato vieną smagų dalyką, kad jei užmiegi savo lovoje ir paskui atsibundi naktį, mama tave įsimeta pas save į lovą, taip sau smagiai duodi dar daug sapnų.

O dabar, kaip ir sakiau, aš nebemaitinu ir miego rimtas toks – 20 val. miegot. Na, kartais ir iš mamos tingumo nusikelia iki 21 val., tai jau lūžis prie Baltijos, net be labanakt būna. Tada dar vienas buteliux kokią 22.30-23.00 val. ir tada jau smagiai iki ryto. Jei atsitinka dalykas, kad nusprendžia prabusti apie 4 ryto, tai aš tikrai labai gerbiu savo miegą ir tik bac, įsimetu pas mus į lovą, ir toliau miega, bet jokio pieno daugiau neduodu.

Kokias knygas skaičiau? Daug yra gerų knygų šia tema. Niekada vaikų nevirkdžiau ir nedariau to vadinamojo „kontroliuoto bliovimo“, kai vaikas verkia… Tai va, nemanykite, kad miegas yra kažkoks neįveikiamas dalykas, literatūros šia tema, oi, kiek daug. Aš aklai nesekiau, bet nuo pat pirmų dienų leisdavau savo kūdikiams išmokti užmigti patiems, nedariau tragedijos nei iš „tutės“, nei iš piršto. Jurgis su Izabele turėjo „tutes“, Hariukas turi savo pirštuką, ir visi laimingi, miega ir auga.

O svarbiausias dalykas yra, kad labiausiai išsimiegojusi turi būti mama.

Man patiko šios knygos apie rutiną ir vaikų miegojimą:

Bet vėlgi, nebuvo kažkokios vienos knygos, kurią sekiau. Paskaičiau šen bei ten, ir dariau taip, kaip tinka man ir mano vaikams.

Print Friendly
Komentarai
  1. Vita parašė:

    Wow, net pavydu skaityti 🙂 mano mažoji dabar 9 mėnesių, bet dar nebuvo nė vienos nakties, kad per visą naktį miegotų. Matyt čia pas jus, Beata, šeimos genai geri 😉 Na, o aš, jei būna sunkesnė naktis, tiesiog pamiegu kartu per pietus. Kazkaip gi reikia jėgas atgauti 🙂

  2. Inga parašė:

    Bet kaip panasiai ir su musu miegu!Dukrytei 1.3m. Kas vakara pries devynias jau miega. 3-4 val dar misinukas ir iki 7 (budavo ir iki 8.30, bet paskutine savaite kazkodel ankstyva). Pirmus puse metu, isskyrus pirma menesi, ismiegodavo iki 6 ryto nepabudus. O ir diena ilgai nepabudavo be miego, pamenu ieskojau info, ar ne per daug kudikis miega..Iki siol miega 2 kartus per fiena

  3. Kristina parašė:

    Gal negrazu girtis bet mano mazoji Emilyte miega visa nakti nuo 7:30/ 8 vakaro iki 5:30/6 ryto. Mano manymu musu sekmes priklauso nuo maisto kiekio kuri ji gauna visos dienos metu. Mano mazoji valgo kas 2,5/3 val. Kas antras maitinimas is buteliuko (vis dar mano pienelis) o kas antras maitinimas jau musu maistelis.

  4. Marija parašė:

    Oooi, miela Beata, tikrai pavydu skaityti! 🙂 Mūsų mažuliukui tuoj 11 mėnesių, žindau, kitą maistą labiau, sakyčiau, ragauja, o ne valgo. Mamos pienelis ima viršų visiškai, beveik tik juo gyvas. 🙂 Migdomės apie 20 val., naktį valgyti keliasi kas pora valandų. Na, būna naktų, kai išmiega 3-4 valandas, o 5 val. tai būna jau rekordas. Miegojo geriausiai iki maždaug 4 mėnesių, o paskui jau tekdavo keltis ir kas pusantros valandos kartais. Gerai, kad turiu galimybę pasnausti kartu per kurį nors dienos miegą 🙂 Bet vaiko rikdyti nesiruošiu, maitinti irgi noriu tiek, kiek vaikas norės. Kol kas dar gyvi su vyru, bet jau buvo laikotarpis, kai abu zombiavom 🙂 Žodžiu, baltai jums pavydžiu!

    Ir tik niekaip neįsivaizduoju, kaip kiti vaikai sugeba užmigti patys?? Kaip jums pavyksta? Mūsiškis įsikabinęs į lovelės kraštą gailiai rauda, prašosi prisiglausti ir užmiega tik ant rankų sūpuojamas 🙂

  5. Milda parašė:

    As tikrai nuosirdziai pavydziu mamoms,kuriu tokie vaikai. Mano dukrai 6 menesiai, aisku miega su mumis lovoje,nes keliasi nakti pienuko kas 2 val,buvo ir dazniau. Ir diena ji tikrai akivaizdziai kovoja su miegu,ir taip nuo pat gimimo. Pradzioj gelbejo gultukas,dabar nieks ir uzmiega tik valgydama mano piena,nors pirmi menesiai buvo misraus maitinimo ir misinio gaudama ji vis tiek geriau nemiegojo. Soskytes neima,jau isbandem 3 skirtingas formas ir firmas,jokiu migduku,meskiuku,muzikeliu ir pan nepripazista… uch,tai apie issimiegojima ner ka kalbet. Bet kaip gera,kai tokie miegaliai vaikai,kaip Beatos,ech…

    • Ema parašė:

      Taigi kokie skirtingi tie vaikučiai ir Jums tikrai pasisekė 🙂 Mūsų berniokas nebuvo išmiegojęs nei vienos nakties iki 1m 5 mėn 🙂 lygiai tiek kiek aš jį maitinau savo pienu. Pirmą pusmetį keldavosi kas 2 -3 val, kaip laikrodukas, paskui truputi išretėjo, kas 3-4 val. bet ir sulaukęs metukų vis dar valgydavo pora kartų per naktį. Nors ir keista, bet tokiomis salygomis man net buvo išsivysčiusi nemiga, vaikas jau parpia pavalgęs, o as budžiu iki kito maitinimo :D. Nereikėjo jam nei žinduko, nei pirštuko, kam reikalingi minkšti žaisliukai iki šiol visai nesupranta 🙂 dabar jam jau 2,5 m ir mama dabar jau išsimiega :D.

  6. Simona parašė:

    Maniskiui tuoj 3 men, bet vis keliasi kas dvi valandas ir rekauja, o as juk nenoriu 2 metes seses musu lovoj miegancios pazadinti… nelabai jau yra kur liali guldyti… pas mane jie ne cempionai.. 2mete tik dabar pradeda ismiegoti visa nakti, o as su naivia viltimi tikiuosi, kad antragimis nuo 3 men prades irgi miegoti… 🙂

  7. Saule parašė:

    Beata,nuostabus straipsnis skaiciau su malonumu. Labai idomu isgirsti kokias knygas skaitote Jurgiui. Turiu 5 metu sunu ir tos paprastos tradicines pasakos nelabai idomu. Pasidalinkite vaikisku knygu sarasu 🙂 🙂 aciu 🙂

  8. Agne parašė:

    Puikus irasas! Ypac pritariu minciai, kad mamos miegas yra no 1:)
    Auginu dvynukus, ikvepimo sekmingam miegui semiausi is https://www.preciouslittlesleep.com
    Berniukams dabar 9 menesiai, miego kokybe ir sinchronas buvo labai aktualus nuo gimimo. Is asmenines patirties, labai svarbu ismokyt vaikus uzmigti savarankiskai be papildomu pastangu ir ramios naktys garantuotos, nes vaikai nezadina tevu prasydami pagalbos uzmigti 🙂

  9. Taip taip taip! Miegas yra viskas ir labai labai svarbu! Teisingas požiūris, tada ir vaikas ramesnis, kai mama išsimiegojusi 🙂 Ir iš patirties – jokių užmigimo pagalbų nereikia, krenti kur gali ir kada gali 😀

Palikite komentarą



Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.