Tik negalvokite, kad esu tokia patikli, jog visur puolu su perdėtu entuziazmu. Stengiuosi išlaikyti blaivią galvą, nors, pripažinsiu, šiokį tokį polinkį tam turiu…  Tad kai vienas sviestas pradėjo belstis pas mane ir pasakoti apie save, aš pagalvojau – ooooo sviestas, čia gi mano mėgstamiausias ingridientas! Nagi, nagi, prašom, pakalbėkite, ką jau čia tokio nuostabaus Lietuvoje turime.

Iš tiesų nesu abejinga sviestui. Ir jei kulinarija būtų Versalis su savo rūmais, sodais ir nesibaigiančiom svitom, tai sviestas būtų Karalius Saulė… Tikrai tikrai! Nes sviestas yra visagalis, visur kviečiamas, pageidaujamas ir aukštinamas… Kai aš pradėjau savo mokslus kulinarijos mokykloje, tai supratau, kad sviestas ir dar kartą sviestas vaidina pagrindinį vaidmenį visame kame. Mes gamindavome ne su bet kokiu, o su tokiu prancūzišku cilindro formos sviestu, kuris mano vietinėje delikatesų parduotuvėje kainuoja dvigubai daugiau nei paprastas sviestelis… Ir koks nusivylimas perbėgdavo visų veidus, kai tas gerasis sviestas pasibaigdavo ir reikėdavo naudoti standartinį.

Joooo… Sviestas iš bulvės padaro šedevrą, o iš mėsos malonumą, manų košei suteikia namų jaukumo, o jau geri kepiniai be jo išvis sunkiai įsivaizduojami.

Turiu prisipažint, kad paragavau to naujo sviesto, kurį mane įtikino paragauti, ir įsidėjau jo į savo lagaminą… Va taip va, oficialiai esu sviesto kontrabandininkė. Bet ko gi nepadarysi dėl gero sviesto. O to sviesto vardas yra Dvaro sviestas.

Kas čia per stebuklai su tuo lietuvišku sviestu atsitiko? Greit griebiau telefoną, paskambinau į „Pieno žvaigždžių“ Mažeikių pieninę ir štai ką su jos vyriausiąja technologe Vilma Laukyte –Staniuviene išsiaiškinau.

Paragavau jūsų gaminamo „Dvaro“ sviesto ir jis tikrai man patiko, nors sviesto esu įvairaus ir daug ragavus. Kas per stebuklas yra ta jūsų naujoji gamybos linija, kuri sviestui suteikia to skonio ir teplumo??

Seniai norėjome Lietuvoje pagaminti tokios kokybės sviestą, kokį valgo, pavyzdžiui, prancūzai, vokiečiai ar skandinavai, ir kokį jūs tikriausiai esat išragavus. Jie turi ypač senas sviesto gamybos tradicijas ir kasdien mėgaujasi natūraliu aukštos kokybės sviestu. Įdomu ir tai, kad per amžius, pas juos visiškai nepakito sviesto gamybos principas – geras sviestas mušamas tik iš grietinėlės ir į jį nieko nėra dedama. Tiesiog grietinėlės brandinimo, sviesto mušimo ir kiti gamybiniai procesai yra subtilesni ir reikalaujantys daugiau žinių. Taigi, išvažinėję Vakarų Europos ir Skandinavijos šalis, nusprendėme, kad būsime pirmieji ir kol kas vieninteliai Baltijos šalyse, kurie įsigys tokią sviesto gamybos įrangą ir gamins aukščiausios kokybės sviestą.

Taip  „Dvaro“ sviestas tapo dar skanesnis, jis lengviau tepasi, stipriau jaučiasi natūralus šviežios grietinėlės skonis.  Patikėkite, kartą pabandę jo, nebenorėsite jokio kito sviesto. Taip drąsiai kalbu, nes tokių atsiliepimų jau esame gavę iš daugybės paprastų žmonių, virtuvės meistrų. O ne per seniausiai ir Vokietijos Maisto kokybės institutas aukščiausiais balais įvertino „Dvaro“ sviesto skonį, aromatą, tekstūrą ir bendrą išvaizdą bei patvirtino, kad jis atitinka aukščiausius kokybės standartus.

Net neabejoju, kad jūs gerą sviestą užuodžiat iš tolo… O paprastas žmogelis galėtų atskirti aukščiausios kokybės sviestą?

Tikrai gali. Reikia tik paragauti, pauostyti ir gerai apžiūrėti. Todėl kai kitą kartą tepsite sviestą, nebijokite skirti kelių sekundžių pauostyti ir paragauti jį. Tikras sviestas kvepia šviežia grietinėle, paragavus jaučiasi švelnus saldumas, šviežumas – gerame svieste neturi jaustis jokių kitų skonių ar kvapų. Be to, jis turi natūraliai blizgėti ir pakankamai lengvai teptis. Savaime suprantama, kad jame negali būti jokių augalinių riebalų – tikras sviestas gaminamas tik iš šviežios saldžios grietinėlės. Būtent toks ir yra mūsų „Dvaro“ sviestas.

Na turbūt Lietuvoje žmonės dažniausiai mėgsta sviestą ant duonos teptis, o kam nėra pasitaikę kovot su sviestu, kai jį ištrauki iš šaldytuvo  ir nori užsitepti ant duonos, o jis lūžta gabalais… Ir ne slysta riekės paviršiumi, bet krenta kaip koks ledo luitas į upės krantą – nei šis, nei tas… 

Štai čia ir priėjome prie aukščiausios klasės sviesto esmės – net ir išimtas ką tik iš šaldytuvo jis turi pakankamai lengvai teptis. „Dvaro“ sviestas įtiks nekantriausiems, visiems skubantiems, nes iškart gerai gula ant riekės. Visgi rekomenduočiau šiek tiek anksčiau prieš vartojimą išimti sviestą iš šaldytuvo, kad atsiskleistų jo gerosios savybės, kurias suminėjau prieš tai.

Kam labiausiai tinka jūsų gaminamas sviestas?

Mes su kolegėm bandėm ir ant sumuštinių tepti, ir visokius kepinius namų sąlygom kepti. Visi, kas ragavo gaminių su naujuoju sviestu, visiems buvo skaniau nei su įprastu sviestu. Mums Mažeikių pieninėje patinka receptai, kurie nereikalauja daug laiko, o su naujuoju sviestu labiausiai mėgstam gaminti taip vadinamąjį firminį „Dvaro“ tinginį.

Vilma taip skaniai ir nuoširdžiai papasakojo apie šį mažeikiškių skanumyną, kad supratau – turiu šį receptą išbandyti ir su jumis pasidalinti, nes kas gi Lietuvoje nemėgsta Tinginio? Mėgsta, dar ir kaip! Pažadu, netrukus jus pasieks firminis  „Dvaro“ tinginys…

Komentarai
  1. Tai nuostabus straipsnis (jei tai taip vadinasi:) )!
    As sviestui taip pat jauciu ypatinga meile ir pries pora metu supratau, kad tai tikrai skanaus maisto paslaptis. Kai ziurejau i prancuzu virtuve, pastebejau, kad ten sviestas pagrindo pagrindas ir ne bereikalo. Tai ne tas ingredientas, kuri verta taupyti (as kalbu ir apie kokybe ir apie kieki), kitaip rizikuojate sugadinti patiekala ir prie to pacio teigiama nusiteikima 🙂

    Net nustebau pamaciusi tema apie svieta…zinoma, maloniai nustebau 🙂 Ir pagalvojau, kad nebereikalo as cia „ilendu” kiekviena diena 🙂
    Beata saunuole! 😉

  2. Beata, gal esate mačiusi filmą „Julie & Julia”? Jis – vienas iš mano mėgstamiausių. Ten taip pat kalbama apie Julios Child meilę sviestui. 🙂 bet net tik, vertas pažiūrėti, kaip tik Jums.

  3. O mano šeima Dvaro sviestą atradome visai neseniai – svečiuose pas draugus, kurie vaišino mus trinta moliūgų sriuba su šviežia duona ir tobulo skonio sviestu. Viskas buvo labai skanu, bet tas sviestas…. nemoku apsakyti… tą vakarą buvo tiesiog dieviškas!
    Pasirodo, draugai seniausiai viską gamina tik su Dvaro sviestu, nes jo kokybė kitokia. Tai vat, dabar ir mes protingi 🙂 Be je, norit tikėkit, norit ne, bet jo skonis tikrai kitoks ir aš jį jaučiu net košėje ar sumuštinyje po dešra 🙂
    Beata, šaunuolė – geras straipsnis!

  4. Na na, reikes pabandyti ta dvaro naujaji sviesta. Eksperimentuojam perkam vis gerensi, brangesni. Bet, kad nesitepa visiskai, batono rieke sutrupa, o sviesto gabalas lieka ant delno:)

  5. Beata, tai ir Jus pries reklama neatsispyret….manau, kad straipsniai Jusu yra mylimi del kitu aspektu, o jeigu pradesit tokiu budu reklamuoti tam tikrus gaminius, manau, kad teigiamai i tai Jusu skaitytojai nesureaguos….:(

  6. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad Beata ir jos laidos, bei patiekalai man labai patinka. Tačiau norėčiau paprieštarauti minčiai „aukščiausios klasės sviesto esmės – net ir išimtas ką tik iš šaldytuvo jis turi pakankamai lengvai teptis.”
    Bet manau, kad tikrasis natūralus ir kokybiškas SVIESTAS ir turi būti toks : „ištrauki iš šaldytuvo ir nori užsitepti ant duonos, o jis lūžta gabalais..”

  7. paskutiniais mėnesiais spaudoje padaugėjo šio sviesto reklamos, nes įmonė neva įsigijo virš 20 mln kainuojančią įrangą sviesto kokybei gerinti. Pats sviestas pabrango ir be vieno cento kainuoja 5lt. Teigiama, kad išėmus iš šaldytuvo, galima iš karto lengvai tepti. Na galima, bet tikrai tai nėra kažkoks ypatingas produktas, labai jau besiskiriantis nuo kitų 82 proc riebumo turinčių sviestų Lt parduotuvėse. Bet kuris šviežias sviestas, o ne riebalų mišinys, tikrai kvepia grietinėle. Išbandyta, tikrai. Todėl vienareikšmiškai, Dvaro sviesto reklama Beatos virtuvėje. Bet nuo to mes Beatos mažiau nemylėsim, vistiek ji mums patinka 🙂

  8. Tikrai taip tikras sviestas laabai skanus ir kvepia pieniskai taip, ne margarinas,nors aisku naminis sviestas gal ir sveikesnis, bet man jis ne kokio kvapo buna….

  9. nu va, uzvakar nuejau i krautuve ir prie sviesto skyriaus apciupinejau sviesta pagalvojau, tas dvaro sviestas toks brangus ir dar toks minkstas, visokiu augaliniu riebalu privarytas ir nepirkau jo, o pasiemiau kietaji varianta, o straipsnis man atvere akis.

  10. Vis įlendu pas Beatą pasižiūrėti to tinginio recepto, bet vis nėra… Kada gi jis pasirodys – savaitgalį noriu pasigaminti, pleeeease 🙂

  11. Aha, „Dvaro” sviestas ir musu mylimiausias… Bet kai pasidarai savo, namini sviestuka, vis tiek simta kartu geriau, pabandykit!

  12. šiandien perskaičiau straipsnį ir šiandien nusipirkau,nustebau dėl skonio-tikrai skanus,o kaip gerai tepasi

  13. Naminis sviestas, pačios sumuštas neprilyksta nievienam pirktiniui sviestui. Nors ,,Dvaro” sviestas tikrai geras teko ragaut ir naudot. Bet laikausi nuomones, kad geriausias tas, kury gali pasigaminti pats. Nes zinai kaip ir is ko tai pasidarai, ir tai darai sumeile .

  14. Naujoji Julia Child ir jos ode sviestui? 😀
    O šiaip čia užslepta reklama, kuri deja draudžiama..

  15. …”daug Beatai turbut dave sviestuko..”,- kalbejo bobutes prie vartu… ha ha ha. Durnai nepasisakyti tiesiog negalim. Neiseina ir viskas, tokia jau mes tauta. Tipiska lietuviska. Pavydas lietuviskiau uz visus bendrai sudetus sviestus. Koks kieno reikalas kiek ji sviesto gavo ar negavo? Dziaukites, kad kazkas jus apsviecia ir aciu sakykit.
    Aciu, Beata, mes megstam sviesta. Atvyke i Lietuva visada pirkdavom Smetonos sviesta, bet dabar butinai isbandysim Dvaro. Jau dabar sis sviestas itrauktas i mano „to do” sarasa. Pernai vien Jusu knygu muges apzvalgos deka as suzinojau apie knyga „Privatus Vilnius. Interjerai”. Kai pirkau ja vasara Vilniuje, pagavojau apie Jus. Labai smagu parodyti sia knyga vokieciams. Aciu, aciu,aciu.

Rašyti komentarą