Trys karaliai praėjo ir dabar jau tikrai laikas grįžti prie įprasto gyvenimo, įprasto tempo ir paprasto naminio maisto. Tokio, kurį jauku ir gera valgyti rudenį ar žiemą. Man šaltesniu metų laiku toks maistas neabejotinai yra sriuba – ir tokia, kuri sotesnė, tirštesnė, maistingesnė, kad ne tik skrandį, bet ir visą kūną sušildytų.
Apie moliūgą jau sakiau, kad man skaniausias yra kvapusis, panašus į didelę kriaušę. Kvapnusis moliūgas tikrai labai geras: ir sodrios spalvos, ir gardus, ir saldesnis, jis tiesiog tankesnis, todėl visko jame daugiau. Šįkart sriubą sumaniau virti iš dviejų pagrindinių herojų: skaldytų žirnių ir moliūgo. Vasarą nė nesugalvotum tokios sriubos virti, bet va tokia rudeniška žiema, pati pasišaukia. Tokia rudeninė-žieminė klasika populiari, man rodos, daugelyje namų ūkių…
O ši truputį lengvesnė ir be mėsos, o su parmezano sūriu. Su tuo sūriu tai yra taip, kad parmezano gausiai mažų gabaliukų prikaupę tiksliau, Tomas mano (kai nutakuojam ir lieka tokie gabaliukai ir kampeliai, juos dedam į indelį (išmesti nevalia), vėliau aš tą dubenėlį pamačiau – ir šast į sriubą. Italai irgi taip daro – juk tie gabaliukai, kad ir kietesni, vis tiek dar pilni skonio, tai jie sau ramiai su žirniais virė. Jei tokių kampų neturite, tai tiesiog sakyčiau taip: sriubos virimo pabaigoje gausiai įberkite smulkiai sutarkuoto parmezano arba parmezano tipo sūrio (yra tokių lietuviškų atitikmenų, visi turbūt puikiai žinote iš išmėginote).
Aš viriau padidintą kiekį sriubos, visą puodą dideliausią, kitaip tariant. Tai čia tikrai gausesnei auditorijai arba perpus mažiau visko imkite. O sriubą pradedam nuo žirnelių virimo, tegul jie sau verda, kol suvirs… Daržoves atskirai, o paskui viską kartu. Taigi receptas čia.
Na ir kviečiu šią savaitę nepamiršti švęsti kartu su manimi mano blogo gimtadienio. Apie tortus ir prizus jau rašiau vakar, tai imkite ir kepkite, fotografuokite ir siųskite man.
Beata, man norisi Jus stipriai isbuciuoti, uz tokia gera ideja, vos tik pamaciau nuotrauka is kart supratau, kad virsiu kazka panasaus i pirma nuotrauka. Po svenciu prasidejo marazmas, to nenoriu ano irgi ir stai kazkas nuostabaus ir paprasto – sriuba.
Pamačiau, pabandžiau, patiko 🙂
Labai ačiū už pasiūlymą. Pačiu laiku.