Norėčiau pradėt apie Elenytę. Virkavau virkavau, dėl to kiškelio ir jo išsuktų kojų, o iš tiesų, tai Izabelė sureagavo porą kartų dėl tos neteisybės ir išsuktų kojų tragizmo, bet šiaip tai pasaka viena mėgstamesnių tapo. Aš dar įterpiu dainų dainelės neišsipildžiusias viltis, tai padainuoju tuos intarpus „Sužvenk, kumelėle, sužvenk juodberėle, kur tavo devyni suneliai“… Tai… Daugiau…
„Mes juk esam tik dulkės dulkėtos, vynas baigias, jausmas išsenka, bet sakyk, ar gali netikėti, kai nuo meilės užsidega rankos“ (Nežinau, ar čia tiksliai, bet aš tai taip dainuoju.) Čia mano turbūt viena mėgstamesnių dainų… Daugiau…
Žinote, mieli skaitytojai ir skaitytojos, kuo esu užsiėmusi ir kodėl taip mažai laiko randu su jumis čia pabendrauti? Bėgioju ir bėgioju, arba, kaip liaudyje sakoma – lakstau… Draugė man kartą sako: „Tu ką, olimpiadai ruošiesi?“… Daugiau…
Nemanykite, kad aš matau tik virtuvę ir kompą. Virtuvę matau tikrai dažnai, ypač praėjusią savaitę, kai su Judita iš peties darbavomės ir fotografavome egzempliorius naujai knygai – dabar mes dažnai taip linksminamės, todėl tikrai ne… Daugiau…
Kas dar neskaitėte, dalinuosi mintimis. Ir, aišku, receptu pagal temą. Kaip dažnai valgote vieni? Kažkodėl pietūs ir pusryčiai vienumoje neatrodo toks ypatingas dalykas, veikiau – kasdienybė: nepakilus nuo kompiuterio, prisėdus ant suoliuko ar apmąstant naujausias… Daugiau…
„Aš tave išbraukiu iš savo restoranų sąrašų“, – griežtai sako draugė Vilma. Ji praktiškai aplanko dabar visus restoranus, kuriuose ir A.A. Gill lankosi… Nes mat gauna iš tų pačių PR kompanijų pakvietimus, tik Vilma rašo ne… Daugiau…
Vakar iš Vilniaus išskridau, palikau žiemą ir pūgą, ir sniegą. Londone yra visiškas pavasaris ir jau žydi medžiai. Prie namų Izabelė jau pastebėjo narcizus, kurie, manau, po poros savaičių jau ir sužydės. („O, mama, žiūrėk… Daugiau…